Lietuva - nuosavo būsto ar nuomos kraštas?

  • 694 views
Uploaded on

 

  • Full Name Full Name Comment goes here.
    Are you sure you want to
    Your message goes here
    Be the first to comment
    Be the first to like this
No Downloads

Views

Total Views
694
On Slideshare
0
From Embeds
0
Number of Embeds
0

Actions

Shares
Downloads
4
Comments
0
Likes
0

Embeds 0

No embeds

Report content

Flagged as inappropriate Flag as inappropriate
Flag as inappropriate

Select your reason for flagging this presentation as inappropriate.

Cancel
    No notes for slide
  • Būsto indekso kritimui ateityje kol kas daug priežasčių nesimato, nes palūkanų normos turėtų laikytis žemame lygyje, o paspartėjus atlyginimų augimui, būsto kainų kilimas neturėtų jo neturėtų viršyti. Kritimui neigiamą zoną kelią užkirstų žemos palūkanos, nes esant tokiom, kokios yra dabar, NT kainos turėtų kilti 10%, kad butai Vilniuje taptų nebeįperkami. The number of completed apartments in Vilnius County rose from almost 100 in the first half of 2011 to 500 in the first half of 2012.
  • Druskininkuose svyruoja kainos dėl mažo sandorių kiekio

Transcript

  • 1. Lietuva – nuosavo būsto ar nuomoskraštas?Susitikimas su žiniasklaida2012 m. rugsėjo 11 d.© Swedbank
  • 2. Lietuvos gyventojų poreikiai įsigyti būstą ir jįnuomotisJūratė Gumuliauskienė„Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė
  • 3. Turinys© Swedbank 3
  • 4. Lietuvos gyventojų poreikiai nuosavam būstui„Swedbank” užsakymu atliktas (Spinter tyrimai, 2012 03) Lietuvos gyventojų tyrimas rodo:1. 96 proc. Lietuvos gyventojų norėtų gyventi nuosavame būste, o 2 proc. sutiktų jį nuomotis.2. Šiuo metu 88 proc. žmonių gyvena nuosavame būste, o 12 proc. nuomojasi. Šaltinis: „Spinter tyrimai“© Swedbank gyventojų požiūris į būsto nuomą ir jo įsigijimą Lietuvos Lietuvos ir ES šalių gyventojų poreikių būstui palyginimas „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės 4
  • 5. Būsto nuomą pasirinkusių žmonių portretas Tyrimo duomenimis, nuomą renkasi: •18-35 m. amžiaus žmogus. •Dar nesukūręs šeimos. •Studentas arba jau įgijęs aukštąjį/ aukštesnįjį išsilavinimą. •Dažniausiai pajamos siekia iki 1000 Lt/ mėn. Šaltinis: „Spinter tyrimai“ Būsto nuoma – sprendimas, kurį žmonės renkasi iki pradėdami sėslųjį savo gyvenimo periodą© Swedbank gyventojų požiūris į būsto nuomą ir jo įsigijimą Lietuvos Lietuvos ir ES šalių gyventojų poreikių būstui palyginimas „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės 5
  • 6. Nuomos paplitimas pagal gyvenamąją vietąDidžioji dalis nuomą pasirinkusių žmonių – didmiesčių gyventojai•Beveik du trečdaliai išsinuomojusių būstą žmonių gyvena didmiesčiuose.•Trečdalis – rajonų centruose, mažesniuose miestuose.•Kas dešimtas nuomininkas gyvena kaimiškoje vietovėje. Šaltinis: „Spinter tyrimai“© Swedbank gyventojų požiūris į būsto nuomą ir jo įsigijimą Lietuvos Lietuvos ir ES šalių gyventojų poreikių būstui palyginimas „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės 6
  • 7. Lietuvos gyventojų požiūris į būsto nuomąDaugumai gyventojų nuoma – laikinas gyvenamosios vietos sprendimas,jį dažnai žmonės renkasi iki įsigydami nuosavą būstą.•Nuomotis būstą laikinai apsigyvenusios vietovėje dažniau svarstytų moterys•Vyrai ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai nuomą rinktųsi, kai ieškotųpriimtiniausio būsto•Jauniausio amžiaus gyventojai nuomą rinktųsi, kol kauptų pradinį įnašą būstopirkimui. Šaltinis: „Spinter tyrimai“© Swedbank gyventojų požiūris į būsto nuomą ir jo įsigijimą Lietuvos Lietuvos ir ES šalių gyventojų poreikių būstui palyginimas „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės 7
  • 8. Būsto įsigijimo ir nuomos tendencijos ESES šalyse nuoma yra 4 kartus labiau paplitusi negu Lietuvoje.•Ji daliai gyventojų yra ne laikinas sprendimas, bet gyvenimo būdo dalis.•Vidutiniškai ES šalyse tik mažiau nei pusė žmonių gyvena nuosavomislėšomis įgytame būste Šaltinis: Eurostat© Swedbank gyventojų požiūris į būsto nuomą ir jo įsigijimą Lietuvos Lietuvos ir ES šalių gyventojų poreikių būstui palyginimas „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės 8
  • 9. Būsto įsigijimo ir nuomos tendencijos ESLietuvos gyventojai yra tarp labiausiai pageidaujančių gyventinuosavame būste žmonių ES – rodo Eurostat duomenys.Jie ne tik pasižymi ypač didele dalimi nuosavo, o ne nuomoto būsto, betir skolinasi gerokai mažiau negu daugumos ES valstybių gyventojai.© Swedbank gyventojų požiūris į būsto nuomą ir jo įsigijimą Lietuvos Lietuvos ir ES šalių gyventojų poreikių būstui palyginimas „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės 9
  • 10. Namų ūkių įsiskolinimų dydis Europos valstybėseLietuvos gyventojai yra tarp mažiausiai pasiskolinusių būstui žmonių ES.•Didžiausius finansinius įsipareigojimus nuo namų ūkių gaunamų pajamų turiDanijos, Nyderlandų, Airijos ir Norvegijos gyventojai.•Mažiausi įsiskolinimai pagal gaunamas pajamas – Lietuvoje, Slovėnijoje irLenkijoje. Šaltinis: Eurostat Įsiskolinimo dalis nuo namų ūkio pajamų© Swedbank gyventojų požiūris į Author,nuomą ir jo įsigijimą Lietuvos Title of presentation, būsto 2011-01-01Title of presentation, Author, 2011-01-01 gyventojų poreikių būstui palyginimas Lietuvos ir ES šalių „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės 10
  • 11. Nuosavo būsto savininkų portretai• Lietuvoje už savo, šeimos narių ar giminaičių lėšas pirktame būste dažniau gyvena moterys, vyresnio amžiaus respondentai (46 m. ir daugiau).• Paveldėtame būste daugiausiai gyvena žmonės mažesniuose miestuose ir kaimiškose vietovėse.• Skolintomis lėšomis įsigytame būste daugiausiai gyvena (24-45 m. amžiaus) didžiųjų miestų gyventojai. Šaltinis: „Spinter tyrimai“© Swedbank gyventojų požiūris į būsto nuomą ir jo įsigijimą presentation, Author, 2011-01-01 Lietuvos Title of presentation, Author, 2011-01-01Title of Lietuvos ir ES šalių gyventojų poreikių būstui palyginimas „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės 11
  • 12. Nuosavo būsto įsigijimo būdai LietuvojeDauguma Lietuvos gyventojų būstą įsigijo nuosavomis lėšomis Šaltinis: „Spinter tyrimai“© Swedbank Title of presentation, Author, 2011-01-01Title of presentation, Author, 2011-01-01 gyventojų poreikių būstui palyginimas Lietuvos ir ES šalių „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės 12
  • 13. Gyventojų būsto įsigijimo planai„Swedbank” užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktas tyrimas (2011m.) atskleidė, jogbe paskolos būstą įsigyti ketino 27 proc. nuosavų namų neturinčių Lietuvosgyventojų.7 proc. nuosavo būsto neturinčių gyventojų jį ketino pirkti pasiskolinę iš banko. Šaltinis: „Spinter tyrimai“© Swedbank gyventojų požiūris į Author,nuomą ir jo įsigijimą Lietuvos Title of presentation, būsto 2011-01-01Title of presentation, Author, 2011-01-01 gyventojų poreikių būstui palyginimas Lietuvos ir ES šalių „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės 13
  • 14. Lietuvos gyventojų požiūris į būsto įsigijimą Būstą įsigyti planuojantys Lietuvos gyventojai yra linkę elgtis atsakingai. Jie ketina atsižvelgti į svarbius asmeninio gyvenimo ir išorinius veiksnius – asmeninės situacijos pasikeitimą (šeimą, sveikatos būklę), atlygio pokyčius, būsto kainų kaitą, ekonominės situacijos pasikeitimus.Veiksniai, darantys įtaką apsisprendimui įsigyti būstą Šaltinis: „Spinter“ tyrimai © Swedbank gyventojų požiūris į Author,nuomą ir jo įsigijimą Lietuvos Title of presentation, būsto 2011-01-01Title of presentation, Author, 2011-01-01 gyventojų poreikių būstui palyginimas Lietuvos ir ES šalių „Swedbank“ ekspertinės įžvalgos ir prognozės 14
  • 15. Racionalus pasirinkimas – nuomospajamingumo vertinimasNerijus Mačiulis„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas
  • 16. Nuomos pajamingumas Nuomos pajamingumas, % 11.0% Vilnius 10.0% Kaunas Klaipėda 9.0% Vilniaus 8.0% senamiestis 7.5% 7.0% 6.4% 6.0% 6.0% 5.0% 5.0% 4.0% 3.0% 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 Šaltinis: Edomus, Swedbank skaičiav imai• Nuomos pajamingumas parodo pajamų, gaunamų iš buto nuomos per metus ir to buto kainos, santykį. Jis taip pat parodo, kokią dalį būsto vertės nuomininkas sumoka per metus.• Jei nuomos pajamingumas viršija palūkanų normą mokamą už paskolas – per metus skolos aptarnavimo išlaidos bus mažesnės nei sumokama nuoma. © Swedbank
  • 17. Nuomos pajamingumas kitose valstybėse Nuomos pajamingumas (120 kv.m., prestižiniai rajonai) Moldova 10 Ukraina 9.09 Vengrija 7.18 Rumunija 5.57 Danija 5.33 Portugalij 5.24 Turkija 5.22 Lenkija 4.89 Kroatija 4.56 Belgija 4.48 JK 4.31 Rusija 4.19 Vokietija 4.12 Lietuva 4.01 Estija 3.99 Liuksemb 3.71 Šveicarija 3.61 Ispanija 3.41 Prancūzija 3.26 Latvija 3.23 Graikija 2.48 Andora 2.39 Monakas 1.73 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Šaltinis: Global Property Guide • Nuomos pajamingumas paprastai daug mažesnis brangiausių miestų prestižiniuose rajonuose • Tuose miestuose turto grąža yra žema, tačiau tikimasi vertės išsaugojimo arba didėjimo © Swedbank
  • 18. Būsto įsigijimo privalumai ir trūkumai• Privalumai: – Stabilumas, savininkas yra nepriklausomas nuo nuomos rinkos tendencijų ir gali laisvai disponuoti savo turtu – Būstą galima įrengti pagal savo skonį ir poreikius – Investicija į NT ilgame laikotarpyje dažniausiai išsaugo vertę (tačiau ne visada – Japonijoje šiuo metu NT kainuoja pigiau nei kainavo 1980-ųjų pradžioje) – Nereikia rūpintis nuoma sumažėjus pajamoms išėjus į pensiją, kuomet paskola jau išmokėta• Trūkumai: – Nelikvidus turtas, staiga pasikeitus šeimos finansinei padėčiai arba nusprendus pakeisti gyvenamąją vietą greitai parduoti nekilnojamąjį turtą gali būti sudėtinga – Įsigijus NT už paskolą su kintamomis palūkanomis, įmokos priklausomos nuo palūkanų normų pokyčių – Kas 5-10 metų nuosavas būstas reikalauja bent kosmetinio remonto, o tai gali būti susiję su nemažomis investicijomis. © Swedbank
  • 19. Būsto nuomos privalumai ir trūkumai• Privalumai: – Lietuvoje dažniausiai būstas nuomojamas su baldais ir buitine technika – Nuomininkui nereikia rūpintis būsto remontu – Patrauklesnė alternatyva jauniems žmonėms, daug keliaujantiems ar dar nežinantiems kuriame mieste apsistos ir kurs šeimą, nežinantiems kokie bus šeimos poreikiai ir kokios finansinės galimybės – Vienintelė alternatyva neturint sukaupus pradinės įmokos būsto įsigijimui• Trūkumai: – Mažesnis stabilumas, pasikeitus aplinkybėms nuomotojas gali nebetęsti nuomos sutarties – Nuomos kainos gali keistis gana greitai, joms kylant greičiau nei nuomininko pajamoms gali tekti kraustytis į mažesnį arba ne tokį patogų būstą – Dažniausiai nuomininkas negali būsto įrengti pagal savo skonį ir poreikius, o turi tenkintis esama apdaila, baldais ir buitine technika – Išlaidos būsto nuomai gali tapti sunkesne našta sumažėjus pajamoms išėjus į pensiją © Swedbank
  • 20. Nuomos pajamingumo rodiklis naudojamasir būsto vertei nustatyti Vilniaus Senamiestis -5,3% Buto v ertė atsižv elgiant į ilgalaikį nuomos Kaunas pajamingumą (LTL už kv . 8,0% m.) Buto kaina (LTL už kv . m.) Vilnius 3,3% 0 2000 4000 6000 8000 Šaltiniai: edomus.lt, Swedbank skaičiav imai. • Vilniaus ir Kauno nuomos pajamingumas yra vis dar žemesnis nei praėjusių dešimties metų vidurkis, ir rodo, kad šiuose miestuose butų kaina yra atitinkamai 3,3 proc. ir 8,0 proc. aukštesnė nei jų vertė (arba nuomos kaina atitinkamai per žema) © Swedbank
  • 21. © Swedbank Šaltinis: The Economist
  • 22. Geros dienos! Ekonomikos apžvalgų ir tyrimų prenumerata: WWW.SWEDBANK-RESEARCH.COM© Swedbank
  • 23. Baltijos šalių sostinių ir Lietuvosmiestų būsto įperkamumo indeksasVaiva Šečkutė„Swedbank” vyresnioji ekonomistė © Swedbank
  • 24. Turinys• Kaip keitėsi butų įperkamumas Baltijos šalių sostinėse?• Kodėl įperkamumas augo skirtingu tempu?• Kodėl sunkiausia įpirkti butą vilniečiams ir kokie rodikliai be būsto įperkamumo indekso tai parodo?• Butų įperkamumas kituose Lietuvos miestuose© Swedbank
  • 25. Indeksas parodo, kiek esamas atlyginimas skiriasi nuopakankamo• Indeksas = 100 – atlyginimas pakankamas (įmoka už būsto paskolą sudaro 30 proc. namų ūkio atlyginimo);• Indeksas > 100 – namų ūkio atlyginimai yra didesni nei pakankami;• Indeksas < 100 – namų ūkio atlyginimai yra mažesni nei pakankami;• Indeksas įvertina palūkanas, būtų kainas ir atlyginimus (didesnės palūkanos ir butų kainos mažina indeksą; didesnis atlyginimas – didina ir atvirkščiai). „Swedbank“ būsto perkamumo indeksas Baltijos šalims įvertina namų ūkio, kurio atlyginimas lygus 1,5 vidutinio neto (atskaičius mokesčius) atlyginimo, galimybes įsigyti 55 kvadratinių metrų butą sostinėje tuometinėmis vidutinėmis palūkanomis (apimančiomis ir kitus su būsto paskola susijusius mokesčius) pasiskolinant 85 proc. būsto vertės ir paskolą atiduodant per 30 metų.© Swedbank
  • 26. Būsto įperkamumas Baltijos šaliųsostinėse© Swedbank
  • 27. Įperkamumas Vilniuje augo sparčiausiai per dvejus metus Būsto įperkam um o indeksas 179.5 180 164.5 160 156.4 138.3 140 120 109.8 100 80 60 Talinas Ry ga Vilnius 40 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 Šaltiniai: nacionaliniai centriniai bankai, ECB, šalių statistikos departamentai, Registrų centras, Latv ijos žemės tarny ba ir Nacionalinis nekilnojamojo turto kadastras,Estijos žemės v aldy ba, Swedbank• Vilniuje įperkamumas išaugo 4.8, Taline – 9.3, Rygoje – 1.8 punkto. © Swedbank
  • 28. Kodėl įperkamumas augo skirtingu tempu?• Taline sparčiausiai iš visų miestų krito palūkanos ir greičiausiai augo atlyginimai• Vilniuje įperkamumą daugiausiai augino naujas istorines žemumas pasiekusios būsto paskolų palūkanos ir 1,2 proc. kritusios butų kainos• Rygoje įperkamumą slopino labai spartus bet kiek iškreiptas butų kainų augimas, tačiau paspartėjo ir palūkanų kritimas• Vilnius išsiskyrė butų kainų kritimu (Rygoje ir Taline jos augo) – tai lėmė skirtinga paklausa ir pasiūla bei kiek iškreipta statistika• Atlyginimai Vilniuje kilo lėčiausiai, tačiau augimas turėtų spartėti• Būsto paskolų palūkanos per ketvirtį sumažėjo beveik tiek pat, kiek EURIBOR© Swedbank
  • 29. Vilniuje kainų ir atlyginimų santykis - nepalankiausias 4500 3,813 Lt 3,838 Lt 4000 3500 2,817 Lt 2,831 Lt 3000 2500 1,901 Lt 1,929 Lt Vidutinis atly ginimas 2000 Buto kaina (už kv .m.) 1500 1000 500 0 Talinas Ry ga Vilnius Šaltiniai: šalių statistikos departamentai, Registrų centras, Latv ijos žemės tarny ba ir Nacionalinis nekilnojamojo turto kadastras,Estijos žemės v aldy ba• Namų ūkis Vilniuje įperka iki 60,4 (+2,7), Rygoje – iki 76 (+1,1), Taline – iki 90,5 (+5,1) kv. m. ploto butą.• Vilniečiai pradiniam įnašui taupo 3 m. ir dvi sav., Rygos gyventojai – 2 m. ir 3 mėn., Talino – 2 m. ir 3 sav.• Mėnesinei įmokai vilniečiai turi skirti 27%, Rygos gyventojai 22%, Talino – 18% namų ūkio pajamų.• Vilniečiai butų nebeįpirktų arba paskolai dengti tektų daugiau nei 30% namų ūkio pajamų, jei palūkanos išaugtų iki 4,11% (dabar 3,35%), Rygoje – palūkanos turėtų pakilti iki 6,72% (3,83%), Taline – iki 7,68% (3,2%). © Swedbank
  • 30. Būsto įperkamumas Lietuvosmiestuose© Swedbank
  • 31. Daugiausiai įperkamumas pasikeitė Šiauliuose, Druskininkuose ir Kaune Būsto įperkam um o indekas Lietuvos m iestuose antrąjį 2012 m . ketvirtį 350 300 250 200 150 Aly tus 288.0 ŠiauliaiPanev ėžy s 100 237.0 235.3 Kaunas Klaipėda Vilnius 177.7 146.5 109.8 50 Druskininkai Palanga Neringa 120.7 84.5 60.7 0 Šaltiniai: Lietuv os bankas, Statistikos departamentas, Registrų centras, Swedbank.• Šiauliuose įperkamumas augo 26, Druskininkuose – 21; Kaunas – 15 punktų.• Daugiausiai tai lėmė kainų kritimas. © Swedbank
  • 32. Ačiū už dėmesį!Ekonomikos apžvalgų ir tyrimų prenumerata:WWW.SWEDBANK-RESEARCH.COM© Swedbank