• Like
Šeimos teisė
Upcoming SlideShare
Loading in...5
×

Šeimos teisė

  • 10,324 views
Uploaded on

 

  • Full Name Full Name Comment goes here.
    Are you sure you want to
    Your message goes here
  • Labai didelis ačiū, gera tekstinė medžiaga norintiems sužinoti teisinių pagrindų !
    Are you sure you want to
    Your message goes here
No Downloads

Views

Total Views
10,324
On Slideshare
0
From Embeds
0
Number of Embeds
1

Actions

Shares
Downloads
136
Comments
1
Likes
1

Embeds 0

No embeds

Report content

Flagged as inappropriate Flag as inappropriate
Flag as inappropriate

Select your reason for flagging this presentation as inappropriate.

Cancel
    No notes for slide

Transcript

  • 1. ŠEIMOS TEISĖ 2009, Kaunas
  • 2. ŠEIMOS TEISĖS IR ŠEIMOS SAMPRATA
    • Tai civilinės teisės sistemos dalis.
    • Tai sistema teisės normų, nustatančių bendruosius šeiminių santykių teisinio reguliavimo principus ir reguliuojančios santuokos sudarymo, galiojimo ir nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarką.
    • Šeimos teisę atriboti nuo kitų teisės šakų galima pagal šiuos kriterijus- teisės subjektai, kuriuos sieja santuoka, tėvystė ar kiti šeiminiai santykiai.
    • Šeima- fizinių asmenų susivienijimas, atsirandantis iš santuokos, giminystės ir įvaikinimo, nes asmenys tarpusavyje susiję subjektinėmis teisėmis ir pareigomis, numatytomis šeimos ir kai kurių kitų įstatymų normose.
  • 3. ŠEIMOS TEISĖS VIETA CIVILINĖS TEISĖS SISTEMOJE 3.1 straipsnis Šeštoji knyga. Prievolių teisė Penktoji knyga. Paveldėjimo teisė Ketvirtoji knyga. Daiktinė teisė Trečioji knyga. Šeimos teisė Antroji knyga. Asmenys Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos CK
  • 4. ŠEIMOS TEISĖ Santuokos sudarymas, galiojimas, nutraukimas Sutuoktinių tarpusavio turtiniai teisiniai santykiai Globa ir rūpyba Įvaikinimas Vaikų ir tėvų tarpusavio santykiai Civilinės būklės aktų registravimas
  • 5. SANTUOKA
    • Teisės literatūroje nėra vieningo sutarimo dėl santuokos teisinės sąvokos.
    • Santuoka yra šeimos ypatingas struktūrinis elementas. Laikantis nuomonės, kad šeima atsiranda sudarius santuoką, tenka pripažinti, kad santuoka apibrėžiama kaip šeimos pradžia.
    • Santuoka teisine prasme gali būti suprantama kaip svarbiausias juridinis faktas, sukeliantis šeiminių- teisinių ryšių atsiradimą, ir suprantamas kaip laisva bei savanoriška vyro ir moters sąjunga, sudaroma laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų, siekiant sukurti šeimą.
  • 6.
    • A. Pergament į santuokos sąvoką įtraukia jos pagrindą, daugelio nepriskiriamą prie teisės kategorijų: tarpusavio meilę ir pagarbą.
    • Užsienio valstybių teismų praktikos analizė leidžia pateikti “klasikiniu” tapusiu apibrėžimu, suformuluotą teisėjo Penzans 1866 m. byloje Hyde v. Woodmansse, kuriame pabrėžiamas monogamijos principas: Santuoka- tai savanoriška iki gyvos galvos besitęsianti vieno vyro ir vienos moters sąjunga”.
    • LR civilinio kodekso trečiojoje knygoje “Šeimos teisė” pateikiama tokia samprata: “Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius”. Santuokos sampratai priskiriamas ir susitarimas tuoktis (sužadėtuvės).
  • 7. SANTUOKOS SUDARYMO SĄLYGOS (Kodekso trečiosios knygos 2 sk. 2 skirsnis) = DRAUDIMAI SUDARYTI SANTUOKĄ
    • Santuokinis amžius (3.14 str.);
    • Susitarimas tuoktis tik tarp vyro ir moters (3.12 str., Konstitucijos 38 str.);
    • Santuokos savanoriškumas (3.13 str., Konstitucijos 38 str. 3 dalis ir 20 str.);
    • Veiksnumas (3.15 str.);
    • Monogamijos principas (3.16 str.);
    • Ne artimi giminaičiai (3.17 str.).
  • 8. SANTUOKOS SAVANORIŠKUMAS
    • 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 16 str.2 d.;
    • 1966 m. Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 10 str. 1 d.;
    • 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 23 str.3 d.
    • 2005-03-24 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo byla
  • 9. SANTUOKINIS AMŽIUS
    • Tai svarbiausia ir nekintanti santuokos sudarymo sąlyga. CK nustatytas santuokinis amžius gali būti dvejopai interpretuotinas:
    • 1) teigiamai- vertinant nustatytą santuokinį amžių, sutampantį su asmens pilnametyste, ir
    • 2) neigiamai- vertinant leidimą tuoktis bet kokio amžiaus vaikams. CK normos, leidžiančios bet kokio amžiaus vaikams sudaryti santuoką, pažeidžia konstitucinę nuostatą, garantuojančią teisę į vaikystę ir jos apsaugą.
  • 10. SANTUOKINIS AMŽIUS
    • 18 metų., t.y., kai asmuo sulaukia tiek fizinės, tiek psichinės brandos, sugeba išsaugoti savo orumą ir individualybę.
    • Išimtis- nepilnamečio emancipacija, t.y. kai jis, sulaukęs 16 metų, teismo pripažįstamas veiksniu.
    • Asmeniui, kuriam nėra suėjęs santuokinis amžius ir kuriam įstatymai leidžia susituokti net nesulaukus 15 metų, įgyja visišką civilinį veiksnumą (CK 2.5 str. 2 dalis) nuo santuokos sudarymo momento.
  • 11. UŽSIENIO VALSTYBIŲ PRAKTIKA
    • Italijos CK- minimalus santuokinis amžius- 16 metų, t.y. esant svarbioms priežastims teismas, įvertinęs psichinę ir fizinę nepilnamečio brandą, išklausęs jo tėvų ar globėjų, gali leisti susituokti asmeniui, kuriam mažiau nei 16 m. Kuratorių skyrimas nepilnamečiam sutuoktiniui.
    • Latvijos Respublikos civilinis įstatymas- 18 m., bet esant tėvų arba rūpintojų sutikimui santuoką gali būti leista sudaryti asmeniui, sulaukusiam 16 m. tik su pilnamečiu.
    • Prancūzijos CK- vyro 18, moters 15 m. Nepilnamečiai negali sudaryti santuokos be tėvų sutikimo, o jei tėvai yra mirę ar negalintys išreikšti savo valios (neveiksnūs),- be senelių sutikimo.
  • 12.
    • Draudimas tuoktis tos pačios lyties asmenims . 1998 m. Olandijoje, 2003 m. Belgijoje ir 2005 m. Ispanijoje (Katalonija) priimti įstatymai, pagal kuriuos homoseksualų sąjungos įgyja civilinį šeimos statusą. Skandinavijos šalyje gėjų ir lesbiečių “bendro gyvenimo kontraktai” įteisinti, bet ne sutuoktinių statusas.
    • Europos žmogaus teisių teismo bylos
    • Draudimas pažeisti monogamijos principą . Aukščiausiojo teismo byla.
    • Kiti atvejai- poliandrija, poliginija.
  • 13.
    • Draudimas tuoktis artimiesiems giminaičiams . Susijęs su biologija/genetika (paveldėjimas), morale (globa, rūpyba), teisės fikcija (įvaikinimas).
    • Inbrydingo koeficientas F :
    • incestinė tėvo ir dukters santuoka- ¼;
    • incestinė brolio ir sesers santuoka- ¼;
    • dėdė/teta ir dukter ėč ia/s ū n ė nas- 1/8;
    • pirmos eil ė s pusbrolis ir pusseser ė - 1/16;
    • pirmos eil ė s pusbrolis ir pusseser ė (skiriasi vienas i š seneli ų) - 1/32;
    • antros eilės dėdė/teta ir dukterėčia/sūnėnas- 1/32;
    • antros eilės pusbrolis ir pusseserė- 1/64.
  • 14. SANTUOKOS SUDARYMAS IR PROBLEMOS
    • Lietuvoje kuriama šeima sudarant valstybinę arba bažnytinę santuoką. Ją reglamentuoja LR Konstitucija, LR civilinis kodeksas, Šventojo Sosto ir LR sutartis, Civilinės metrikacijos taisyklės bei kiti su santuoka susiję teisės aktai.
    • Bažnytinės ir valstybinės santuokos atribojimo kriterijai LR civilinio kodekso 3.23 ir 3.24 str.: valstybinė santuoka registruojama civilinės metrikacijos įstaigoje, vadovaujantis CK sąlygomis ir tvarka, o bažnytinė santuoka sudaroma pagal religijos kanonų teisės nustatytą procedūrą.
    • Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuoką. Apie bažnyčioje sudarytą santuoką pranešama Civilinės metrikacijos įstaigai per 5 dienas nuo santuokos sudarymo, kartu išduodant dokumentą, patvirtinantį santuokos sudarymo faktą bažnyčioje. Ši pareiga tenka dvasininkui.
    • Pagal CK nuostatas yra tik valstybinė santuoka, kuri kartais registruojama ir bažnyčioje. CK nėra nustatyta aiškios valstybinės ir bažnytinės santuokos registravimo apskaitos, todėl būtinas santuokos registras.
    • Kadangi Lietuvoje nėra valstybinės religijos, santykiai tarp valstybės ir religinių bendruomenių turėtų būti grindžiami sutartimi. Katalikų bažnyčia sudariusi su valstybe sutartį dėl bažnytinės santuokos teisinių pasekmių.
  • 15. Pavyzdžiai: bylos
    • 2001-05-01 byla, susijusi su bažnytinės santuokos registravimu, sprendžiant paveldėjimo klausimus.
    • Aukščiausiojo Teismo 2005-02-28 nutartis dėl bažnytinės santuokos sudarymo teisinių pasekmių.
    • 2004-05-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas dėl bažnytinės santuokos įregistravimo atsisakymo.
  • 16. PROCEDŪRINĖS SANTUOKOS SUDARYMO SĄLYGOS
    • Prašymo registruoti padavimo tvarka (raštu asmeniškai, vietos reikalavimas, priedai, turinio reikalavimai);
    • Tokio prašymo registruoti santuoką fakto viešas paskelbimas (tai padeda išsiaiškinti kliūtis sudaryti santuoką, leidžia nesąžiningiems asmenims nepagrįstai sutrukdyti registruoti santuoką ar vilkinti procedūrą);
    • Santuokos registracijos laikas (terminai )- 1 mėn. nuo prašymo pateikimo civilinės metrikacijos įstaigai iki santuokos registravimo ;
    • Santuokos registracijos vieta .(Dalyvauja abu asmenys, tai padeda nustatyti, ar valia sudaryti santuoką yra laisva). Tai parodo, ar norinčių asmenų norą susituokti, galimybė suinteresuotiems asmenims pranešti apie kliūtis sudaryti santuoką.
  • 17. ASMENŲ, NEGALINČIŲ ATVYKTI Į CIVILINĖS METRIKACIJOS ĮSTAIGĄ, SANTUOKOS ĮFORMINIMO YPATUMAI
    • Santuokos sudarymas įkalinimo įstaigoje (tardymo izoliatoriuje ar pataisos darbų kolonijoje, jei besituokiantis asmuo suimtas ar atlieka bausmę);
    • Europos žmogaus teisių teismo byla Dreiper v. United Kingdomn ir Cheimer v. United Kingdom.
    • LR Konsulinės įstaigos.
    • Namuose ar ligoninėje, jei vienas iš besituokiančiųjų sunkiai serga ir negali atvykti į civilinės metrikacijos įstaigą.
  • 18. SANTUOKOS PRIPAŽINIMAS NEGALIOJANČIA
    • Jei buvo pažeisti CK 312- 3.17 str. reikalavimai (santuokos sudarymo sąlygos);
    • Vieno iš norinčių tuoktis asmenų nepranešimas kitam apie tai, kad jis serga venerine liga arba AIDS (3.21 str. 3 d.);
    • Fiktyvi santuoka (3.39 str.);
    • Tikrosios valios neišreiškimas (3.40 str.).
    • Santuoką negaliojančia pripažįsta tik teismas. Ir pripažįstama nuo jos sudarymo momento.
  • 19. SANTUOKOS PABAIGOS PAGRINDAI (3.49 str.)
    • Kai vienas sutuoktinis miršta (3.50 str.);
    • Arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka.
    • Santuoka gali būti nutraukiama : abiejų sutuoktinių bendru sutarimu (3.51-3.54 str.), vieno sutuoktinio prašymu (3.55 -3.59 str.) arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (3.60- 3.62 str.).
  • 20. Pavyzdžiai: bylos
    • Szechter v. Szechter ir Singh v. Kaur;
    • 2005-03-24 byla Vilniaus miesto 1-ame apylinkės teisme dėl santuokos sudarymo;
    • Byla Vilniaus miesto 3-ame apylinkės santuokos nutraukimo dėl nuslėptų aplinkybių.
  • 21. Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos, separacija, partnerystė
    • Sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija) – 3.73 – 3.77 str.
    • Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos (sugyventiniai). Tai naujas institutas. Sugyventiniais laikomi asmenys, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, t.y. turi būti priimtas specialus įstatymas, kuris reglamentuotų sugyventinių partnerystės įregistravimo tvarką. 2006-09-04 Teisingumo ministerijai pavesta parengti kodekso pataisas, susijusias su Partnerystės registravimu. Sugyventiniai prilyginami sutuoktiniams.
    • Partnerystė- tai monogamijos principu paremtas vyro ir moters (sugyventinių) bendras gyvenimas surašius ir įregistravus bendrą pareiškimą dėl partnerystės, sukeliantis turtinių teisinių pasekmių.
    • Nesusituokusių, bet gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija.
    • 2005-04-26 byla H.J. Pravieniškių I-ųjų pataisos namų administracijai, Kalėjimų departamentui.
  • 22. SUTUOKTINIŲ TARPUSAVIO TURTINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
    • Lietuvoje skiriami du sutuoktinių turto teisiniai režimai (3.81 str.0:
    • Nustatytas pagal įstatymus (nesant sudarius vedybų sutartį- 3.82 str.);
    • Nustatytas pagal sutartis (sudarius vedybų sutartį- 3.83 str.).
    • Šeimos turtas (3.84 str.)- šeimos gyvenamoji vieta, kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus, teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa- įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos.
  • 23. SANTUOKOS IR IŠTUOKOS (Statistikos metraštis 2008) Santuokų sk. Ištuokų sk. Ištuokų sk. 100 santuokų 2000 16906 10882 64.4 2001 15764 11024 69.9 2002 16151 10579 65.5 2003 16975 10599 62.4 2004 19130 10997 57.5 2005 19938 11097 55.7 2006 21246 11202 52.7 2007 23065 11336 49.1
  • 24. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
    • Turtas, sutuoktinių įgytas sudarius santuoką, yra bendroji jų jungtinė nuosavybė (3.87 str.).
    • CK 3.88 str. pateikiama, kas pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe: turtas, įgytas po santuokos, pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, įmonė ir iš jos veiklos gaunamos pajamos...
    • Asmeninė sutuoktinių nuosavybė (3.89 str.): abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo, sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, sutuoktinio asmeninio naudojimo daiktai, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, lėšos, gautos kaip žalos atlyginimas...
  • 25. BENDROSIOS JUNGTINĖS SUTUOKTINIŲ NUOSAVYBĖS PABAIGOS PAGRINDAI
    • 3. 100 str. išvardytas nebaigtinis pagrindų sąrašas;
    • mirus vienam iš sutuoktinių;
    • 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu;
    • 3) pripažinus santuoką negaliojančia;
    • 4) nutraukus santuoką;
    • 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija);
    • 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą;
    • 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą;
    • 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais.
    •  
  • 26. PAGAL SUTARTĮ NUSTATYTAS SUTUOKTINIŲ TURTO TESINIS REŽIMAS
    • Vedybų sutartis (3.101 str.)- yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija).
    • Vedybų sutartis gali būti sudaryta:
    • iki santuokos įregistravimo (ikivedybinė sutartis) arba bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo (povedybinė sutartis) (3.102 str.).
    • nepilnametis gali sudaryti vedybų sutartį tik po santuokos įregistravimo.
    • sutuoktinis, kuris teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu, gali sudaryti vedybų sutartį tik tada, kai yra rašytinis jo rūpintojo sutikimas. Jeigu rūpintojas sutikimo neduoda, sutuoktinio prašymu leidimą sudaryti vedybų sutartį gali duoti teismas.
    • Vedybų sutarties forma (notarinė) (3.103 str.) ir turinys (3.104 str.).
  • 27. SUTUOKTINIŲ CIVILINĖ ATSAKOMYBĖ PAGAL TURTINES PRIEVOLES
    • Prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (3.109 str.):
    • 1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo;
    • 2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis;
    • 3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu;
    • 4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais;
    • 5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais;
    • 6) solidariosios sutuoktinių prievolės.
    • Sutuoktinių atsakomybė pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles (3.110 str.);
    • Prievolės, kylančios iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo (3.111 str.);
    • Atsakomybė pagal vieno iš sutuoktinių prievoles (3.112 str.);
    • Išieškojimas iš asmeninio sutuoktinių turto (3.113 str.);
    • Teisė į kompensaciją (3.115 str.).
  • 28. TURTO, KURIS YRA BENDROJI JUNGTINĖ SUTUOKTINIŲ NUOSAVYBĖ, PADALIJIMAS
    • Reglamentuoja CK 3.116 – 3.129 str.
    • Turto padalijimo būdai (3.116 str.)
    • 1. Vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium.
    • 2. Šio skyriaus normos taikomos, jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo.
    • Pavyzdys : 2001-05-01 Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegijos nutartis dėl paveldėjimo teisės liudijimo ir nuosavybės padalijimo.
  • 29. VAIKŲ IR TĖVŲ TARPUSAVIO TEISĖS IR PAREIGOS
    • Giminystė (3.130 str.)- yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio. Giminystei prilyginami santykiai tarp įvaikių ir jų palikuonių ir įtėvių bei jų giminaičių.
    • Giminystės linijos (3.131 str.):
    • 1) Tiesioji giminystės linija (3.132 str.) yra tarp protėvio ir palikuonių (proseneliai, seneliai, tėvai, vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai ir t. t.).
    • - Giminystė, einanti iš palikuonio į protėvį, yra tiesioji aukštutinė giminystės linija (vaikaičiai, vaikai, tėvai, seneliai ir t. t.).
    • - Giminystė, einanti iš protėvio į palikuonį, yra tiesioji žemutinė giminystės linija (seneliai, tėvai, vaikai, vaikaičiai ir t. t.).
    • 2)  Giminystė tarp asmenų, kilusių iš bendro protėvio, yra šoninė giminystės linija (3.133 str.) (broliai ir seserys, pusbroliai ir pusseserės, dėdės arba tetos ir sūnėnai arba dukterėčios ir t. t.).
    •   Giminystės laipsnis (3.134 str.) – tai skaičius gimimų, kurie sieja giminaičius, išskyrus bendro protėvio (protėvių) gimimą. Teisines pasekmes sukelia tik įstatymų numatytas giminystės artumo laipsnis .
    • Artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys) (3.135 str.)
  • 30. VAIKO KILMĖS NUSTATYMAS
    • Vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (3.137 str.). Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas (3.138 str.).
    • 3.139 straipsnis. Vaiko kilmės iš motinos nustatymas
    • 1. Civilinės metrikacijos įstaiga vaiko gimimo įraše moterį įrašo vaiko motina, remdamasi medicinos įstaigos išduotu pažymėjimu apie vaiko gimimą.
    • 2. Jei vaikas gimė ne medicinos įstaigoje, pažymėjimą apie vaiko gimimą išduoda medicinos įstaiga, tikrinusi vaiko ir motinos būklę po gimdymo.
    • 3. Jei vaikas gimė ne medicinos įstaigoje ir jei vaiko motinos būklė po gimdymo nebuvo tikrinta, pažymėjimą apie vaiko gimimą išduoda gydytojų konsultacinė komisija Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiame pažymėjime motina nurodoma moteris, dėl kurios gydytojų konsultacinei komisijai nekyla abejonių, jog ji pagimdė vaiką.
    • 4. Jei vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie motiną arba jei motinystė nuginčyta, motinystę gali nustatyti teismas pagal moters, laikančios save vaiko motina, pilnamečio vaiko, vaiko tėvo, globėjo (rūpintojo) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.
  • 31.
    • 3.140 straipsnis. Vaiko kilmės iš tėvo nustatymas
    • 1. Jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu.
    • 2. Kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis.
    • 3. Jei vaiką pagimdė motina, kuri sudarė naują santuoką nepraėjus trims šimtams dienų po ankstesnės santuokos pabaigos, vaiko tėvu laikomas vaiko motinos naujas sutuoktinis.
    • 4. Jei vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, ir jei po ankstesnės santuokos pabaigos praėjo daugiau kaip trys šimtai dienų, vaiko tėvu gimimo akto įraše gali būti įrašytas vyras, šios knygos nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiškimu pripažinęs tėvystę, arba teismo sprendimu nustačius jo tėvystę.
    • 5. Jeigu vaikas gimė išsituokusiai motinai po santuokos pabaigos nepraėjus trims šimtams dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Teismo nutartimi patvirtinus tokį bendrą pareiškimą, kaip vaiko tėvas įrašomas ne buvęs motinos sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu.
  • 32.
    • TĖVYSTĖS PRIPAŽINIMAS
    • 3.143 str. Tėvystės pripažinimas, kol gims vaikas;
    • 3.144 str. Tėvystės pripažinimas be motinos sutikimo.
    • TĖVYSTĖS NUSTATYMAS
    • 3.146 str.:
    • Kai gimė vaikas nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta;
    • Kai vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo;
    • Mirusio asmens tėvystė.
    • TĖVYSTĖS NUSTATYMO PAGRINDAI
    • Tai moksliniai įrodymai (ekspertizės) ir kitos įrodymų priemonės.
    • DIRBTINIS APVAISINIMAS IR TĖVYSTĖ LIETUVOJE
  • 33.
    • Tėvų valdžia
    • Vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi.Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (3.155 str.). Tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymus, išskyrus tėvus, pripažintus neveiksniais teismo sprendimu. Tėvų teisės ir pareigos baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės ar tapus veiksniam.
    • Vaikų teisės
    • - Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę.
  • 34.
    • Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita.
    • Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.
    • Vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios.
    • Vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas (3.162 str.).
  • 35. TĖVŲ VALDŽIOS APRIBOJIMAS (3.180 STR.)
    • Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo.
    • Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.
    • Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas.
    • Tėvų valdžios apribojimas taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas.
  • 36. Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos
    • 3.186 str. Tėvų pareigos tvarkant nepilnamečių vaikų turtą;
    • 3.188 strs. Sandoriai, susiję su nepilnamečio vaiko turtu.
    • Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės:
    • 1 ) perleisti, įkeisti savo nepilnamečių vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį;
    • 2) savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą;
    • 3) sudaryti nepilnamečių vaikų turto nuomos sutartį ilgesniam nei penkerių metų terminui;
    • 4) nepilnamečių vaikų vardu sudaryti arbitražinį susitarimą;
    • 5) nepilnamečių vaikų vardu sudaryti paskolos sutartį, jeigu sutarties suma viršija keturių minimalių algų dydį;
    • 6) investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį.
    • 3.189 str. Draudimas perleisti ar suvaržyti uzufrukto teisę .
  • 37. VAIKŲ IR TĖVŲ TARPUSAVIO IŠLAIKYMAS
    • 1) 3.192 str. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus.
    • 2) 3.193 str. Tėvų susitarimas dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo.
    • Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų.
    • 3.195 straipsnis. Išlaikymo pareiga atskyrus vaikus nuo tėvų
    • 3.204 straipsnis. Valstybės išlaikomi vaikai
  • 38.
    • 3.205 straipsnis. Pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus
    • Pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis.
    • Išlaikymas mokamas vaikų ir tėvų tarpusavio susitarimu arba pagal tėvų ieškinį teismo sprendimu priteisus išlaikymą iš vaikų.
    • 3. Išlaikymas mokamas (priteisiamas) nustatyta pinigų suma, mokama kas mėnesį.
    • 4. Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų.
    • 3.206 straipsnis. Atsisakymas priteisti išlaikymą tėvams
    • 3.207 straipsnis. Nedarbingų tėvų papildomų išlaidų kompensacija
    • Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimas “Dėl įst., reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti materialiai savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje”
  • 39. VAIKAI, GIMĘ SANTUOKOS NEĮREG. TĖVAMS Gimusiųjų skaičius 2000 2003 2004 2005 5006 2007 Iš viso 34149 30598 30419 30541 31265 32346 Neįregistravus santuokos 7713 9022 8736 8679 9266 9449 Pagal motinų par. 5387 4944 2735 2699 2742 2713 Abiejų tėvų par. 2309 4049 5947 5913 6423 6681 Globėjų par. 17 27 50 65 57 55 Nežinoma - 2 4 2 44 -
  • 40. ĮVAIKINIMAS
    • Reglamentuoja :
    • LR civilinis kodeksas;
    • JT vaiko teisių konvencija;
    • 1993 m. Hagos konvencija dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje;
    • 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str.
    • Kt.
  • 41. ĮVAIKINIMO YPATUMAI (3.209 str.)
    • Įvaikinti leidžiama tik vaikus iš sąrašo (kurie yra įrašyti į įvaikinamų vaikų apskaitą);
    • Amžius cenzas- ne jaunesni kaip trijų mėnesių nepilnamečiai vaikai;
    • Įvaikinimas galimas tik vaiko interesais;
    • Neleidžiama įvaikinti savo vaikų, seserų ir brolių.
    • Įvaikintą vaiką leidžiama įvaikinti tik įtėvio (įmotės) sutuoktiniui.
    • Įvaikinti išskiriant seseris ir brolius leidžiama tik išimtiniais atvejais.
  • 42. REIKALAVIMAI ASMENIMS, NORINTIEMS ĮVAIKINTI (3.210 str.)
    • Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys iki penkiasdešimties metų, tinkamai pasirengę įvaikinti. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims.
    • Sutuoktiniai. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam asmeniui ar vienam iš sutuoktinių.
    • Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali.
    • Įvaikintojai negali būti asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės.
    • Turi būti įtraukti į asmenų, norinčių įsivaikinti vaiką, apskaitą, kurią tvarko valstybinė įvaikinimo institucija.
    • Jeigu tą patį vaiką nori įvaikinti keli įvaikintojai, pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, teikiama:
    • 1) giminaičiams;
    • 2) sutuoktiniams;
    • 3) asmenims, įvaikinantiems seseris ir brolius kartu;
    • 4) Lietuvos Respublikos piliečiams;
    • 5) asmenims, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir įvaikius;
    • 6) asmenims, kurių šeimoje auklėjamas ir išlaikomas vaikas, kurį norima įvaikinti.
  • 43.
    • 3.211 str. Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamo vaiko- turi būti ne mažesnis kaip aštuoniolika metų.Įvaikinant savo sutuoktinio vaikus arba įvaikius, amžiaus skirtumas, nustatytas šio straipsnio 1 dalyje, teismo gali būti sumažintas iki penkiolikos metų.
    • Įvaikinimas :
    • esant tėvų sutikimui (3.212 str.);
    • 3.214 str. įvaikinimas be tėvų sutikimo.
    • Kiti reikalavimai : 3.215 str. įvaikinamo vaiko sutikimas ir 3.216 str. įvaikintojo sutuoktinio sutikimas įvaikinti.
  • 44. ĮVAIKINIMO PROCESAS 2. Įvaikintojo sutuoktinio sutikimas įvaikinti (3.216 str.) 1. Tėvų sutikimas įvaikinti, patvirtintas teismo (3.212 str.) 3. Pasirengimo įvaikinti patikrinimas (3.217 str.) 4. Duomenų apie įvaikinamą vaiką pateikimas (3.218 str.) 5. Prašymų įvaikinti nagrinėjimas (3.220 str.) 6. Vaiko perkėlimas į šeimą iki įvaikinimo (3.222 str.) 7. Teismo nutarties įsiteisėjimas dėl vaiko perkėlimo į šeimą (3.223 str.)
  • 45. GLOBA IR RŪPYBA
    • Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (3.238 str.).
    • Rūpyba yra nustatoma siekiant apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (3.239 str.).
    • Globos ir rūpybos institucijos yra savivaldybių ar apskričių institucijos, kurios prižiūri ir kontroliuoja globėjų ir rūpintojų veiklą.
    • Asmenų, teismo pripažintų neveiksniais ar ribotai veiksniais , esančių gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucijose, globos ir rūpybos funkcijas atlieka atitinkama gydymo, auklėjimo ar globos (rūpybos) institucija tik tol, kol paskiriamas nuolatinis globėjas ar rūpintojas (3.241 str.).
    • Nepilnamečių globos ir rūpybos institucijos yra valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija bei kitos šioje knygoje numatytos institucijos (3.241 str.).
    • Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją.
    • 2. Nepilnamečio globėjas ar rūpintojas skiriamas šios knygos XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka.
    • Reikalavimai globėjui/rūpintojui (3.242 str.) :
    • 1) tik veiksnus fizinis asmuo;
    • 2) esant jo rašytiniam sutikimui.
    • 3) turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.
    • Reikalavimai netaikomi, jei globėju/rūpintoju paskirta atitinkama gydymo, auklėjimo/ globos (rūpybos) institucija, kurioje yra neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo.
  • 46.
    • Asmens globa/rūpyba apima ir jo turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas turto administratorius.
    • 3.247 str. globos ir rūpybos pasibaigimo pagrindai :
    • 1. įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti asmenį veiksniu ar panaikinti jo veiksnumo apribojimą;
    • 2. Nepilnamečiui sulaukus keturiolikos metų, jo globa pasibaigia, jo globėjas tampa nepilnamečio rūpintoju be papildomo sprendimo.
    • 3. Rūpyba pasibaigia nepilnamečiui sulaukus aštuoniolikos metų arba kai jis įgyja visišką veiksnumą iki aštuoniolikos metų kitais įstatymų nustatytais atvejais.
  • 47. NEPILNAMEČIŲ GLOBA IR RŪPYBA
    • Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti.
    • Vaiko globos (rūpybos) uždaviniai (3.248 str.):
    • 1) paskirti vaikui globėją (rūpintoją), kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus;
    • 2) sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą;
    • 3) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.
    • Vaiko globos (rūpybos) nustatymo principai (3.249 str.) :
    • 1) vaiko interesų pirmumas;
    • 2) pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko artimieji giminaičiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus;
    • 3) vaiko globa (rūpyba) šeimoje;
    • 4) brolių ir seserų neišskyrimas, išskyrus atvejus, kai tai pažeidžia vaiko interesus.
    • Nustatant ir naikinant vaiko globą (rūpybą), skiriant globėją (rūpintoją), vaikui, galinčiam išreikšti savo nuomonę, suteikiama galimybė būti išklausytam ir jo nuomonė yra svarbi priimant sprendimus.
  • 48. VAIKO GLOBOS/RŪPYBOS RŪŠYS, FORMOS
    • 3.251 str. Globos ir rūpybos nustatymas
    • 1. Globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų.
    • 2. Rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų.
    •  
    • 3.252 str. Vaiko globos (rūpybos) rūšys ir formos
    • 1. Vaiko globos (rūpybos) rūšys:
    • 1) laikinoji globa (rūpyba) 3.253 str .- laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje ar institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas – grąžinti vaiką į šeimą.
    • 2) nuolatinė globa (rūpyba)- 3.256 str .- Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai.
    •  
    • 2. Vaiko globos (rūpybos) formos:
    • 1) globa (rūpyba) šeimoje – 3.259 str.;
    • 2) globa (rūpyba) šeimynoje – 3.260 str.;
    • 3) globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje – 3.261 str..
  • 49. PILNAMEČIŲ ASMENŲ GLOBA IR RŪPYBA 3.277, 3.279 str.
    • Globa teismo sprendimu skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo pripažintas neveiksniu.
    • Rūpyba skiriama pilnamečiam asmeniui, kuris teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu.
    • Veiksnaus fizinio asmens, kuris dėl savo sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, prašymu jam gali būti nustatyta rūpyba .
  • 50. CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ REGISTRAVIMAS
    • Įstaigos (3.280 str.) :
    • 1) miestų ir rajonų civilinės metrikacijos įstaigos registruoja gimimą, tėvystės pripažinimą, tėvystės nustatymą, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimą ir mirtį;
    • 2) miestų, kuriuose nėra civilinės metrikacijos įstaigų, seniūnijų (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas) seniūnai turi teisę registruoti mirtį.
    • 3) LR konsulinės įstaigos turi teisę registruoti LR piliečių gimimą, santuoką ir mirtį.
    • Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras (3.281 str.) .
  • 51.
    • lietuvių kalba,pagal lietuvių kalbos taisykles (3.282 Str.);
    • Draudžiama įrašyti civilinės būklės aktų įrašus sau, savo sutuoktiniui, tėvams, vaikams, broliams ir seserims (3.283 str.) .
  • 52. CILININĖS BŪKLĖS AKTŲ REGISTRAVIMAS
    • Gimimo registravimas;
    • Tėvystės pripažinimo ir tėvystės nustatymo registravimas
    • Įvaikinimo registravimas
    • Santuokos registravimas
    • Santuokos nutraukimo registravimas
    • Vardo, pavardės, tautybės pakeitimo registravimas
    • Mirties registravimas
  • 53. ELSA Lietuva kooperuoti partneriai: MT ŠP rėmėjai:
  • 54.
    • ELSA Lietuva
    • Saulėtekio al. 9-106 kab., I korp.,
    • LT-10222 Vilnius, Lietuva
    • Juridinio asmens kodas 1907 75778
    • Tel./faks. +370 5 2366287
    • El. p. nb_elsa@infolex.lt
    • www.elsa.lt
    • A.s. LT86 7044 0600 0107 2243
    • AB SEB bankas
    • Banko kodas 70440