Konferencijos VAIKYSTĖ IR UGDYMAS 2015 pranešimas

1. Regioninė perspektyva
žaliosiose mokymosi aplinkose:
Lietuvos ir Švedijos atvejis
Konferencija „Vaikystė ir ugdymas” 2015 m. vasario 21-27 d. , Šiaulių universitetas
Evelina Ališkevičiūtė
Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto
magistro studijų programos BIOEDUKACIJA studentė

2. Temos dimensijos:
1. Žalioji mokymosi aplinka (ŽMA).
2. Bioedukacinių programų vertė darnaus regiono vystymuisi.
3. Bioedukatoriaus pozicija regione.
4. Žaliųjų mokymosi aplinkų planavimas: dabartinė Švedijos
situacija.
5. Žaliųjų mokymosi aplinkų įrengimas Stokholmo regiono
savivaldybėse.
6. Bioedukacinės aplinkos įrengimo regione projekto sėkmės
faktoriai.
7. Efektyvus atrankos metodas, bioedukacinėms aplinkoms
ateityje.
8. Bioedukacinio projekto nauda regioniui.
9. Bioedukacijos reikšmė žmogui ir pasauliui.
10. Žaliųjų mokymosi (bioedukacinių) aplinkų regione kokybės
kriterijai.
11. Švedijos regionų bioedukacinės aplinkos patirties pavyzdžiai.

3.  Norint gyventi darniame regione
būtina ugdyti gyventojų ekologinį
sąmoningumą. Šito prasmingai
siekiant, būtina išsiaiškinti kartų
poreikius, siekti sinergijos tarp
aplinkų kūrimo, planavimo ir
panaudojimo (Läroplanen, Lgr,
2011; Gustavsson, Palm, 2014;
Stånk, 2014; Pettersson, 2014).
 Žaliosios mokymosi aplinkos
„atneša” neišpasakytą reikšmę
žmonių kasdienybėje ir pasaulyje
(Gustaffsson, 2015, 2014; Praktik,
2014. ).

4. Pristatymo idėja – atskleisti naujausias žaliųjų mokymosi aplinkų
realijas, vertės tendencijas ir perspektyvas darnaus regiono
vystymuisi.
Tikslas – pristatyti galimas darnaus regiono vystymosi perspektyvas
Lietuvoje, pasitelkiant Švedijos regionų žaliųjų mokymosi aplinkų
patirtimis.
Uždaviniai:
1. Pristatyti žaliųjų mokymosi aplinkų sampratą Lietuvoje ir
Švedijoje.
2. Atskleisti žaliųjų mokymosi aplinkų reikšmę Lietuvos ir Švedijos
regionams.
3. Pristatyti bioedukatoriaus indėlį darnaus regiono vystymuisi.
4. Pateikti ir pristatyti bioedukacinio projekto realizavimo Švedijoje
sėkmės modelį, aplinkų įrengimo atrankos metodą, kokybės
kriterijus, bioedukacinių projektų regionuose patirties
pavyzdžius.

5. Žalioji mokymosi aplinka (ŽMA)
1. Žalioji mokymosi aplinka, kuri savo biologine įvairove
„užpildo” bioedukacinės programos turinį (Wohlin, 2014a,
2014b).
2. Bendruomenės kiemo sodas, kuriame gyventojai plėtodami
sodininkystę ugdosi bendrystės ryšį (Schaffer, 2014;
Gustavsson, Palm, 2014).
3. Protingojo miesto (angl., smart city) aukščiausias socialinės
interakcijos faktorius (Ståhle, 2014).
4. Žalioji mokymosi aplinka = bioedukacinė aplinka (Schaffer,
2014; Pettersson, 2014).

6. Žalioji mokymosi aplinka (2)
5. Tai parko bioedukacija, kuri glaudžiai susijusi su regiono
sociokultūrinės raidos kontekstu, nes puikiai realizuoja
švietimo sistemos kontekstualumo principą (PetraHallberg,
2014; Pettersson, 2014).
6. Tinkama erdvė animavimo strategijai realizuoti, suteikiant
naujų impulsų regiono bendruomenei (Baršauskienė,
Leliūgienė, 2001).
7. Žalioji mokymosi - bioedukacinė aplinka – svarbi socialinė
funkcija. Jaunų ir vyresnių žmonių mokymosi patirties
apjungimas (Pettersson, 2014)
8. Tai ne tik žalioji, o ir *Mėlynoji mokymosi aplinka,
pavyzdžiui, Mälaren’o ežeras Stokholmo Salyne (Wohlin,
2014a).
*Mėlynoji mokymosi aplinka, pasak Švedijos bioedukatorių, vandens vieta,
kurioje realizuojamas bioedukacijos procesas.

7. 9. „Žalioji mokymosi aplinka – dinaminė erdvė, esanti mokyklos
ar kitos įstaigos teritorijoje, gamtoje, kurioje sinergetiškai
sąveikauja edukaciniai subjektai bei globalaus ir lokalaus
pobūdžio gamtos objektai, reiškiniai ir procesai” (Puchova,
2014).

8. Remiantis autorių mintimis galima daryti prielaidą, kad nėra
visuotinai apibrėžtos sampratos apibūdinant žaliąją
mokymosi aplinką. Tačiau autoriai vieningai sutinka, kad
žalioji mokymosi aplinka, tai bioedukacinė aplinka/erdvė,
kurioje, mokymasis vyksta gamtinėje biologine įvairove
pasižyminčioje aplinkoje. Autoriai pritaria, kad tokioje
aplinkoje yra žymiai veiksmingiau atliepiamas
gamtamokslinis visuomenės ugdymas (is), darnaus regiono
vystymasis.

9. Bioedukacinių programų vertė darnaus
regiono vystymuisi (Wohlin, 2014a, 2014b; Johansson, 2012)
1. Vienas iš efektyviausių priemonių ugdant regiono
visuomenės ekologinį sąmoningumą yra bioedukacinės
programos. Todėl Švedijoje darnaus regiono vystymosi
tikslams yra įgyvendinamos bioedukacinės programos
(Wohlin, 2014a, 2014b).
2. Ekologiškai, ekonomiškai, socialiai darnios visuomenės
remiasi pagrindiniais principais, ypač įvairove ir
kompleksiškumu. Šie principai yra labai svarbūs žmonių
gebėjimams prisitaikyti prie nuolat kintančių sąlygų
(Johansson, 2012).

10. Bioedukatoriaus pozicija regiono vystymuisi
(Wohlin, 2014a, 2014b; Isaacson, 2012; Pettersson, 2014).
1. Išrenka tinkamą žaliąją aplinką ir projektuoja mokymui (si)
tinkamą „gamtos areną” (Wohlin, 2014a).
2. Sukuria ir realizuoja bioedukacines programas pritaikydamas
turinį, metodus, priemones ir kt., (Wohlin, 2014a).
3. Darnaus regiono vystymosi klausimais aktyviai
bendradarbiauja su vietine savivaldybe, parkais, NVO, gamtos
mokyklomis. Aktyvus bendradarbiavimas tarp skirtingų
įstaigų leidžia kurti naujoves, kaip negali kiti (Wohlin, 2014a;
Isaacson, 2012).
4. Rūpinasi žaliosios mokymosi aplinkos kokybe (Wohlin,
2014a).
5. Bioedukatorius – asmenybė, skatinanti veikti, įtraukianti,
reflektuojanti, skatinanti emocijas (Wohlin, 2014a; Pettersson,
2014).
Bioedukatorius - žaliosios mokymosi aplinkos teatro scenografas, kuriantis savo pjesę, t.y.
bioedukacinę programą (Wohlin, 2014b).

11. Žaliųjų mokymosi aplinkų planavimas:
dabartinė Švedijos situacija (Wohlin, 2014a, 2014b)
 Švedijoje žaliosios mokymosi aplinkos formuojamos
didesnėse savivaldybės srityse (pavyzdžiui, netoliese gamtos
mokyklų) arba mažesnėse, kur tam tikros mokyklos užsiima
bioedukacija artimiausioje žaliojoje aplinkoje (Wohlin,
2014a).
 Žaliosios aplinkos regione planuojamos vykdant
ekologiškąją perspektyvą koncentruojantis į pilnavertę
žmogaus egzistenciją, indėlį sveikatai, mokymąsi, rekreaciją
bei žaidimus (Wohlin, 2014a, 2014b).

12. Žaliųjų mokymo (si) aplinkų įrengimo patirtis
Stokholmo regiono savivaldybėse (Wohlin, 2014a)
1. Savivaldybės atliko žaliųjų sričių aplinkų kartografines*
ataskaitas, kurias inspiravo gamtos mokyklos, esančios
Tyresö savivaldybėje.
2. Savivaldybės pritaria aktyviam gyventojų mokymuisi
žaliosiose aplinkose. Gamtos mokyklos yra įkuriamos netoli
žaliųjų kalvų.
3. Mėlynosios mokymosi aplinkos, įkurtos Stokholmo Salyno
savivaldybėje (Archipilagas), ugdymo tikslus realizuoja ant
vandens.
*Kartografija - metodas naudojamas planuojant žaliąsias regiono aplinkas.

13. Bioedukacinės aplinkos įrengimo regione
projekto sėkmės faktoriai (modelis sukurtas ir
pagrįstas pagal A. Gustavsson ir sodo koučerės - animatorės P. Palm, (2014))
1. Aiškus politinis paskyrimas.
2. Informatyvios interneto svetainės sukūrimas.
3. Bendradarbiavimo partneriai.
4. Žemės savininkų vaidmuo.
5. Ištekliai (materialieji, žmogiškieji).
6. Žmonių grupės sąjunga, draugija – pirmiausia, sodininkystė
– vėliau. Modelis. (šved., „Förening först, odling sen”).
7. Privalomasis tyrimų ratas.
8. Efektyvus, pagrįstas, išmėgintas atrankos metodas.

14. Efektyvus atrankos metodas,
bioedukacinėms aplinkoms ateityje (metodas
sukurtas ir pristatytas A. Gustavsson ir sodo koučerės - animatorės P. Palm, (2014)
Stokholmo mokslinėje konferencijoje)
 Aplinkos patrauklumas. Kokia aplinka turėtų būti?
 Aplinka ir nevaržomas judėjimas.
 Aplinka visuomenės narių susitikimams.
 Aplinka sukurianti saugumą. Pasak A. Gustavsson, (2014),
kuri teigia, jog aplinkos patrauklumas ir saugumas, tai
glaudžiai susijusios sąvokos.
 Aplinkos prieinamumas.
„Bioedukacija yra kaip efektyvi PRIEMONĖ padedanti savivaldybei siekti kitų tikslų.
Tai saugumas, integralumas ir žinių sklaida. Tai bendri tikslai, kurių siekia visas
regionas” (Gustavsson, (2014), mokslinė – metodinė konferencija, Švedija).

15. Bioedukacinio projekto nauda regionui
(pagal A. Gustavsson, 2014, 2015)
1. „Mes nesodiname tik daržoves, mes „sodiname” žmonių
tarpusavio ryšius”, teigia mokslininkė A. Gustavsson, 2014.
2. Gyvenamoji vieta. Pastebėta, kad Göteborg miesto prieigose
sukūrus tokias aplinkas, kaip, pavyzdžiui, suolelis ir lauko
stalelis knygų skaitymui tapo įkvepiančia gamtos vieta
kitokiems gyventojų susitikimams.
3. Susitikimai tarp žmonių, kartų, pasaulio. Autorė iš to daro
išvadą, kad bioedukacija „laužo” įvairius negatyvius žmonių
pasąmonės barjerus.
4. Bendruomenė. Švedijos bioedukatoriai pastebėjo, jog
bendruomeninė bioedukacija žmonėse „įskiepija”
atsakomybės jausmą dėl savo regiono tvarios gerovės.

16. Bioedukacinio projekto nauda
regionui (pagal A. Gustavsson, 2014, 2015) (2)
5. Papildomi efektai, kurie atsiranda sąveikoje su gamta.
6. Demokratija. Žaliojoje aplinkoje natūraliai susiformuoja
„mažoji gyventojų bioedukacinė demokratija”. Bioedukacinio
projekto vadovė A. Gustavsson, (2014, 2015) teigia, kad
„mūsų projekto grupė dar nebuvo mačiusi, kad žmonės ateina
ir susitinka vienas su kitu. Užtat kokius procesus jie čia
sukuria! Todėl mes labai džiaugiamės ir galvojame, kad tai ir
yra demokratija. Mes kol kas neatlikome socialinių tyrimų,
tačiau jau diskutuojame, aptariame ir šį klausimą”... (Kalba iš
mokslinės - metodinės konferencijos Stokholme, 2014 m.
Kovo 20 d.)

17. Bioedukacijos reikšmė žmogui ir pasauliui
(pagal mokslininkę A. Gustavsson, 2014, 2015)
 Pastebėta, kad žmonės bioedukacinėmis aplinkomis
pasinaudoja taip, kaip jiems tuo metu yra būtina, pagal
poreikį (pvz: poilsiui, jogai, meditacijai, augalų pažinimui,
knygų skaitymui ir pan.,).
 A. Gustavsson (2014) teigia, kad pasitaiko atvejų, kai
žmonės susipažinę pasako: „- Aš turiu dar vieną šeimą!”.
Taigi bendruomenės vienybė yra esminis bioedukacinio
projekto moralinis laimėjimas ir akivaizdus rezultatas.

18. Žaliųjų mokymosi (bioedukacinių)
aplinkų regione kokybės kriterijai: (pagal A.
Wohlin, 2014b; A. Gustavsson, P. Palm, 2014)
- Ramios regiono erdvės.
- Įveiklinančios gamtinės
erdvės.
- Miškas.
- Panoraminis kraštovaizdis.
- Varijuojanti krantų ir
vandens aplinka.
- Biologinė įvairovė.
- Kontaktas su kultūriniu
kraštovaizdžiu.
- „Žalieji tinklai” tarp miesto
ir kaimo.
- Patogus pasiekiamumas.
- Galimybė žaidimams ir
fiziniam aktyvumui.
- Patyriminio mokymosi vertė
sąryšyje su gamtine vieta.

19. Švedijos bioedukacinės aplinkos patirties
pavyzdžiai: Turebergs bioedukaciniai
sodai, Skansbergets sodas ir Pepės
Ilgakojinės parkas

20. Turebergs bioedukaciniai sodai
Tai bendras Turebergs bioedukacinio sodo schemos vaizdas.
Bioedukacinės aplinkos įkūrimui panaudota apleista futbolo
aikštė.
Netoliese gyvena labai daug šeimų, jaunesnių ir vyresnių. Gyvena
daug senelių, prosenelių, anūkų...Tai unikali vieta jaunesnių ir
vyresnių žmonių mokymuisi, autentiškų patirčių plėtojimui,
senelio ir anūko patirčių apjungimui... (Palm, Gustavsson, 2014).

21. Turebergs bioedukaciniai sodai (2)

22. Turebergs bioedukaciniai sodai (3)

23. Turebergs bioedukaciniai sodai (4)

24. Turebergs bioedukaciniai sodai (5)
Užrašas: „Ta en bok”
reiškia „pasiimk
knygą”.

25. Skansbergets bioedukacinis sodas
„Anksčiau mums bažnyčia būdavo
vieta, kurioje sutikdavome savo
kaimyną. Gal ir gaila, bet šiandien
mes ten nelabai lankomės... Dabar
aš galiu teigti, kad ši mūsų
bioedukacinė aplinka atlieka kone tą
pačią funkciją kaip ir bažnyčia. Tai
aplinka, kurioje mes mokomės
pažinti vienas kitą, įsijausti,
mokomės bendrauti, o tik po to
imamės kažką kartu auginti, kartu
mokytis įvairiausių dalykų”.
Sodininkas, Skansberget, 2013 m.
(gegužės mėn.)

26. Pepės Ilgakojinės parkas (Palm, Gustavsson,
2014)
„Tai puiki vieta, kadangi jau čia senokai yra plėtojama bioedukacija arba
mokymasis žaliojoje aplinkoje. Tai labai gera aplinka asmenims, kurie turi
negalios problemų ir negali vaikščioti; senjorams, kurie negali atsiklaupti ant
kelių ir ravėti piktžoles. Jie tiesiog gali stovėti, sėdėti ir grožėtis parko aplinka.
Tačiau parke yra energingų žmonių, kurie sodina, ravi, mokosi, bendrauja,
kviečia visuomenę prisijungti ir pan.,”- teigia bioedukatorė Paula Palm. Šios
nuotraukos autorė P. Palm „sodo parko flamingas”.

27.  Lietuvos ir Švedijos autoriai nemato takoskyros, o priešingai,
įžvelgia žaliųjų mokymosi (bioedukacinių) aplinkų naudą ir
reikšmę. Numato perimamumo, tęstinumo, darnaus regiono
vystymosi požymius. Tačiau Lietuvoje, žalioji mokymosi
aplinka, labiau panaudojama gamtos pedagogų kvalifikacijos
tobulinimo tikslams. Viešoje erdvėje labai stinga informacijos
(arba visai jos nėra) apie tokias mokymosi erdves (neįskaitant
parko įnašo regionui). Būtina sukurti regiono visuomenei darnią
bioedukacijos sistemą.
 Dėl mokymosi aplinkų reikšmės regiono vystymuisi neabejoja
nei vienas iš mokslininkų, priešingai, skatina jų kūrimą,
įrengimą ir naudojimąsi.

28.  Bioedukacija regione sėkmingai gali būti realizuojama tada, kai
su naujai interpretuojamais švietimo principais, tikslais,
bioedukacine verte bus pakankamai gerai susipažinę gamtos
pedagogai, bioedukatoriai.
 Susistemintas bioedukacinio projekto realizavimo Švedijoje
sėkmės modelis, patikrintas aplinkų atrankos įrengimo metodas,
išskirti kokybės kriterijai, Turbergs sodų, Skansbergets sodo ir
Pepės Ilgakojinės parko pavyzdžiai pateikia galimybes, idėjas
bet kuriam Lietuvos regioniui padėti įkurti bioedukacinę, žaliąją
mokymosi aplinką, įgyvendinti bioedukacinį projektą.

29.  Lietuvos gamtos pedagogai skatinami kuo dažniau ugdymo
turinį pritaikyti žaliojoje aplinkoje, o Švedijoje kuriamos ir
pasitelkiamos įvairios žaliosios mokymosi aplinkos ir
bioedukacinės programos, tam, kad darnus regiono vystymasis
būtų veiksmingesnis (Puchova, 2014; Wohlin, 2014;
Gustavsson, 2014 ).
 Tiek Lietuvos, tiek Švedijos kiekvienas miestas, regionas yra
unikalus, todėl turi išskirtinių sąlygų, perspektyvų plėtoti
bioedukaciją (Gustavsson, 2014).
 Taigi Lietuvos ir Švedijos XXI a. bioedukatoriams keliami
nauji iššūkiai. Vėl tampa aktualus mokymasis žaliosiose
aplinkose, vis didesnis dėmesys skiriamas bioedukacijos
mokslo išmanymui (Praktik, 2014; Schaffer, 2014; Wohlin,
2014; Gustavsson, 2014; Puchova, 2014).

30.  Bioedukacinė aplinka regiono savivaldybei, kaip tam tikras
įrankis/priemonė padedanti išspręsti daugelio žmonių
socialines – emocines problemas, didinti asmens užimtumą,
atliepiant švietimo prioritetus papildyti ugdymo turinį,
realizuoti mokymosi visą gyvenimą principą, padėti sėkmingai
asmeniui integruotis į sociumą, padėti atnaujinti patirtį...
 Švedijos bioedukacinės aplinkos pavyzdžiai (Turebergs sodai,
Skansbergs sodas ir Pepės Ilgakojinės parkas), tai kadaise
buvusios regionų problemiškos vietovės. Tačiau šiandien šios
aplinkos padeda išspręsti paties žmogaus tam tikras socialines,
egzistencines problemas...

31. Įvairesnės informacijos galite rasti tinklaraštyje
„Bioedukacija švediškai”.
Pateikiu nuorodą į šį šaltinį:
http://bioedukacijasvediskai.blogspot.com/

32. Naudota literatūra
1. Baršauskienė V., Leliūgienė L., (2001). Sociokultūrinis darbas
bendruomenėje. Vilnius.
2. Gustavsson A., Palm P., (2014). Odling och gemenskap. [Žiūrėta 2014-
12-12 ir 2015-01-31]. Mokslinė – metodinė konferencija. ŠŠvedija,
2014 m. kovo 20 d., Prieiga per internetą: <http://goo.gl/ox9FNm>
3. Isaacson W., (2012). Steve Jobs. Vilnius: Obuolys. 235 - 465 psl.
4. Johansson S., (2012). Hållbar konsumtion av jordbruksvaror. Rapport
2012:40 Hållbar samhällsutveckling - vad innebär det? [Žiūrėta 2015-
01-31]. [Interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://goo.gl/BY9ZDU>
5. Läroplanen, Lgr (2011). [Žiūrėta 2015-01-30]. Prieiga per internetą:
http://goo.gl/CqI9HN
6. Långströmsparken – vad händer det? [Žiūrėta 2015-02-02].
7. Motiejūnienė O., Petkevičienė R., Kmitienė G., (2011). Žaliosios
mokymosi aplinkos kviečia tyrinėti ir pažinti aplinką. [Žiūrėta 2015-02-
01]. Prieiga per internetą: <http://goo.gl/eG584N>
8. Pettersson L., (2014). Stadsodling för välbefinnande. Mokslinė –
metodinė konferencija. ŠŠvedija, 2014 m. kovo 20 d., [ŽŽiūrėta 2015-
01-08]. [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://goo.gl/TTmYKZ>
9. PetraHallberg (2014). Stylist Florist Trädgårdsdesign. [Žiūrėta 2014-12-10].
Prieiga per internetą: http://goo.gl/avoGl0

33. 10. Praktik. [Žiūrėta 2014-12-16 ir 2015-01-30]. Prieiga per internetą:
http://goo.gl/b9gOEC
11. Puchova M., (2014). LEU parodoje „Mokykla 2014“ gerąja patirtimi
dalijosi su Lietuvos švietimo bendruomene. Prieiga per internetą:
http://goo.gl/pzo6Rf
12. Schaffer Ch., (2014). Odla mat och gemenskap. Mokslinė – metodinė
konferencija. ŠŠvedija, 2014 m. kovo 20 d., [ŽŽiūrėta 2015-01-08].
[Interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://goo.gl/FCEJgc
13. Ståhle A., (2014). What makes a city smart (er). [Žiūrėta 2015-01-26].
Prieiga per internetą:< http://goo.gl/FULUS2>
14. Tillväxt – för en fruktbar utveckling av Stockholm. [Žiūrėta 2014-12-14].
Prieiga per internetą: http://goo.gl/XBkutw
15. Tureberg G., (2014). [Žiūrėta 2015-02-07]. Prieiga per internetą:
<Turebergsodlarforening.blogspot.com>
16. Wohlin A., (2014a). Gröna lärmiljöer i staden. [Žiūrėta 2015-01-09].
Prieiga per internetą: http://goo.gl/Obgpoa
17. Wohlin A., (2014b). Regionalt perspektiv i gröna lärmiljöer. [Žiūrėta
2015-01-30]. Prieiga per internetą: http://goo.gl/VGH1kg