Psichologija

12,959 views

Published on

T.Petraitis apie psichologija, mąstymą, bei emocijas.

Published in: Education, Business, Real Estate
0 Comments
0 Likes
Statistics
Notes
  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

No Downloads
Views
Total views
12,959
On SlideShare
0
From Embeds
0
Number of Embeds
4
Actions
Shares
0
Downloads
61
Comments
0
Likes
0
Embeds 0
No embeds

No notes for slide

Psichologija

  1. 1. Mąstymas, motyvacija, emocijos 4 paskaita lekt. T.Petraitis
  2. 2. Mąstymo apibrėžimas Mąstymas – tai proto veikla, susijusi su informacijos supratimu, apdorojimu ir perteikimu.
  3. 3. Mąstymo ypatybės • Naudoja įvairų ankstesnį patyrimą. Remiasi jutiminiu pažinimu. „Nieko nėra prote, ko prieš tai nebuvo pojūčiuose“ (Johnas Lockas). • Tai apibendrinantis pažinimas. Apibendrinimas leidžia suprasti ne pavienį objektą ar reiškinį, o visą jų klasę. • Atskleidžia priežastinius daiktų ir reiškinių ryšius. • Betarpiškai susijęs su kalba. Kalba – minties perdavimo ir priėmimo priemonė, tai materialus minties apvalkalas. • Tai uždavinių ir problemų sprendimas, judėjimas nuo nežinomo prie žinomo.
  4. 4. Mąstymo operacijos (1) 1. Analizė –tai atskirų objekto dalių, elementų, savybių, ryšių išskyrimas. • Mąstymo procese objektas suskaidomas tik mintyse. • Analizės metu paaiškėja daikto savybių reikšmė: esminės, įdomios ar reikšmingos savybės veikia kaip aktyvūs dirgikliai ir stimuliuoja galvos smegenų žievę. • Fiziologinis pagrindas yra dirginimo ir slopinimo santykio nustatymas tam tikruose galvos smegenų centruose.
  5. 5. Mąstymo operacijos (2) 2. Sintezė – tai sujungimas mintyse išskirtųjų objekto dalių ir santykių į visumą. • Fiziologinis sintezės pagrindas – laikinų nervinių ryšių galvos smegenų žievėje suvedimas.
  6. 6. Mąstymo operacijos (3) 3. Apibendrinimas Apibendrindami ar išskirdami, kas daiktams ir reiškiniams yra bendra, galime tai atlikti dviem būdais: • Pagal panašumą; • Pagal esmę. Nemokėjimas išskirti bendro esminio požymio iš kelių daiktų yra mąstymo trūkumas.
  7. 7. Mąstymo rūšys • Veiksminis mąstymas – tai daiktų, jų savybių ir santykių pažinimas, atliekant su jais fizinius veiksmus; • Vaizdinis mąstymas – daiktų ar reiškinių ryšiai surandami pertvarkant atmintyje turimus vaizdinius. Labiau apibendrintas ir sudėtingesnis negu veiksminis; • Sąvokinis (teorinis, abstraktus) mąstymas – sudėtingiausias. Pažinimas vyksta susiejant ir pertvarkant turimas sąvokas, išreikštas mintimis, žodžiais ar kitais ženklais.
  8. 8. Mąstymo rūšys pagal veiklą Veikla dažnai reikalauja skirtingo mąstymo : • Mechaniko, techniko, stomatologo – veiksminio; • Dailininko, muziko, konstruktoriaus, architekto - vaizdinio; • Matematiko, filosofo, lingvisto – sąvokinio.
  9. 9. Sąvokos Sąvokos yra mintys apie bendrąsias ir esmines daiktų ar reiškinių savybes. • Jų pagalba mes sutvarkom pasaulį, padarom jį suprantamą, galim mąstyti apie galybę įvykių, objektų ir žmonių. • Dar labiau supaprastindami dalykus, sąvokas tvarkome hierarchiškai. • Sąvokos įtvirtinamos žodžiais. Tačiau žodžiai yra tik ženklai, susiję su mintimis – sąvokomis.
  10. 10. Sąvokų rūšys Detaliau sąvokas (kaip mąstymo formas) nagrinėja logika. Psichologijos požiūriu galima skirti gyvenimiškas ir mokslines sąvokas. • Gyvenimiškos (buitinės, nemokslinės) – sąvokos susiformavusios kaupiantis gyvenimo patyrimui, dažnai susiduriant su panašiais daiktais ar reiškiniais. (knyga, baldas, meilė) • Mokslinės – sąvokos formuojamos apibendrinant mokslinius tyrimus. Nuo žodžio ar termino į jo reikšmės supratimą ir apibrėžimą. (trikampis, suvokimas, psichologija)
  11. 11. Mąstymas – problemų ir uždavinių sprendimo procesas Kaip vyksta mąstymo procesas? 1. apibūdiname problemą, ją įvertiname (neturime rakto ir negalime atrakinti durų); 2. renkame informaciją būtiną sprendimui priimti. Tai leidžia tiksliai suformuluoti uždavinį. Dažnai tai baigiasi hipotezės iškėlimu, tai yra išankstiniu sprendimo, galutinio rezultato numatymu, kurį reikės patikrinti; 3. strategijos kūrimas arba galimų sprendimo būdų numatymas (ieškoti atidaryto lango, skambinti draugui, kuris turi atsarginį raktą ir pan.); 4. alternatyvų įvertinimas; 5. problemos sprendimas; 6. sprendimo įvertinimas;
  12. 12. Problemų sprendimo būdai 1. mėginimų ir klaidų būdas. Kai neturima konkrečios sprendimų programos. (Edisonas ir tūkstantis elementų lemputei sukurti) 2. algoritmų panaudojimas. Algoritmas yra tiksliai apibrėžtų operacijų seka, kuri užtikrina tam tikros rūšies uždavinių teisingus sprendimus. Tai problemos sprendimas pagal griežtai nustatytas taisykles. (Žodis SPIRTIS – visos kombinacijos) 3. euristinis kelias. Atsakymų ieškoma remiantis praktiniais veiksmais ir patirtimi, pasirenkama viena, mums atrodanti teisinga alternatyva. (Žodis SPIRTIS – iš karto atmetamos netinkančios kombinacijos)
  13. 13. Kas kliudo spręsti problemas? • Polinkis ieškoti patvirtinimo. Tai noras ieškoti tokios informacijos, kuri patvirtintų mūsų mintis; • Fiksacija. Tai negebėjimas pažvelgti į problemą kitu žvilgsniu; Dėl ko vyksta fiksacija? Mes įtvirtiname (fiksuojame) tam tikrus sprendimus, galvodami, kad tie, kurie buvo veiksmingi praeityje, dažnai tiks ir naujoms problemoms spręsti. Polinkį kartoti anksčiau tikusius sprendimus vadiname proto nuostata; Mes linkę objektų funkcijas suvokti nekintančias ir pastovias. Toks polinkis vadinamas funkcijų fiksavimu; Mąstymo fiksacija padidėja streso ir įtampos poveikyje. • Polinkis perdėti savo žinojimo ir vertinimų tikslumą.
  14. 14. Kūrybinis mąstymas Mąstymas, kurio rezultatas – atradimas kažko naujo, naujos idėjos sukūrimas vadinamas kūrybiniu mąstymu. Mokslinės ir meninės kūrybos procesas vyksta keturiais etapais: • ilgas sąmoningas problemos sprendimas. Turi būti didelė motyvacija ir pastangos; • inkubacija - sąmoningai sukurtų idėjų atranka vyksta pasąmonėje, kur darbas tęsiasi ir sukuriamos neįtikėtinos variacijos, naujos konstrukcijos; • „nušvitimas“, įžvalga (insaitas). Neabejotinai teisinga idėja iš pasąmonės staiga, netikėtai persmelkia kūrėjo protą; (Mendelejevas susapnavo cheminių elementų lentelę; Archimedas atrado, kad vandenyje objektai lengvesni besimaudydamas) • sąmoningas naujos idėjos patikrinimas, įrodymas ją esant teisinga.
  15. 15. Kūrybiniam mąstymui būdinga • Naujumas – anksčiau taip niekas nedarė; • Senų sprendimo būdų atsisakymas; • Paprastumas.
  16. 16. Kaip ugdyti kūrybinį mąstymą? • atlikti vaizduotės lavinimo pratimus. Tai tarsi proto gimnastika. Pvz. mintyse galima pasirinktą objektą visokeriopai perdirbinėti – didinti ar mažinti, įsivaizduojamų mašinų veikimą spartinti ar lėtinti, pakeisti įprastą techninių elementų išdėstymo tvarką, kurti naujus įrankius, ginklus, kovos mašinas ir pan.; • „smegenų šturmo“ metodas; • tolimų asociacijų metodika – įvairius stimulus susieti į netikėtus neįprastus junginius. Kuo sėkmingiau sujungiami iš pažiūros visai nesusiję žodžiai, tuo sprendimas kūrybiškesnis.
  17. 17. Kas kliudo kūrybiškumui? • Konformizmas; • Vidinė ir išorinė cenzūra; • Noras nedelsiant rasti atsakymą. Gera idėja turi susiformuoti, jai reikalingas laikas. Jei nerandat atsakymo ilgai galvodami, atidėkite tai kuriam laikui, užsiimkite kuo nors kitu kurį laiką; • Nelankstumas, mąstymo šabloniškumas, standartiškumas; • Nekritiškas žavėjimasis savo idėjomis.
  18. 18. Motyvacija
  19. 19. Motyvacijos apibrėžimas Motyvacija – tai faktoriai, kurie sukelia, palaiko (teikia elgesiui energijos) ir nukreipia žmogaus elgesį į tam tikrus tikslus; Motyvacija – tai vidinių procesų, skatinančių ir nukreipiančių veiklą, visuma. Motyvacija – tai elgesio, veiklos, veiksmų skatinimo procesas, kurį sukelia įvairūs motyvai. Motyvacijos išraiška yra poreikis.
  20. 20. Motyvas Motyvas – tai, kas sukelia vienokį ar kitokį veiksmą; tai veiklos priežastys susijusios su poreikių patenkinimu. Motyvas – tai veiklos stimulai, susiję su individo poreikių tenkinimu: individo aktyvumą skatinantys ir jo veiklos kryptį lemiantys aplinkos arba vidaus veiksniai. • Paprastai motyvu tampa įsisąmonintas poreikis (pvz. noriu kekso... ;); • Tas pats motyvas gali sukelti nevienodą veiksmą ar elgesį; • Motyvai skiriasi ir savo stiprumu; • Motyvų funkcija – garantuoti individo ir rūšies išlikimą.
  21. 21. Motyvų šaltiniai 1. Vidiniai postūmiai (poreikiai, emocijos, norai, jausmai); 2. Išoriniai postūmiai (paskatos); 3. Išorinių ir vidinių postūmių derinimas (tikslai, vertybės, interesai, įsitikinimai).
  22. 22. Vidiniai postūmiai / poreikis Poreikis – tai tam tikra įtampa, kilusi dėl reikalingų objektų trūkumo, skatinanti žmogų veikti. Poreikis – tai individo trūkumo būsena, kurią sukelia jo egzistavimui būtinų sąlygų trūkumas (pvz. pajutę troškulį, ieškome vandens). Poreikis – sąlyginai objektyvus veiksnys. Noras – yra subjektyvi poreikio išraiška. Noras – poreikį atspindintis žmogaus išgyvenimas, mintis apie galimybę ką nors turėti arba atlikti. (pvz. noras turėti pinigų gali būti susijęs su maisto, statuso, saugumo poreikiais).
  23. 23. Poreikio kriterijai Pagal (Baumeister, Leary, 1995) (vėl keksas...): 1. Poreikis turi būti stebimas esant bet kokiomis sąlygomis; 2. Poreikis turi įtakoti jausmus, mąstymą ir elgesį; 3. Poreikio nepatenkinus, turi būti stebimi neigiami padariniai; 4. Kai poreikis nepatenkinamas, jo subjektyvi svarba turi didėti ir atvirkščiai; 5. Poreikis turi būti universalus – būdingas visiems.
  24. 24. Poreikių rūšys Įvairūs autoriai pateikia nuo 15 iki 100 poreikių rūšių. Tradicinė poreikių klasifikacija: • Natūralūs (kitaip: biologiniai, pirminiai), kuriais laikomi įgimti poreikiai (pvz.: maisto, šilumos, saugumo). • Kultūriniai (kitaip: išvestiniai, antriniai), kuriuos individas įgyja (pvz.: vartoti narkotines medžiagas, gaminti maistą).
  25. 25. Dažniausiai naudojama klasifikacija (1) 1. Biologiniai (arba pirminiai) poreikiai – tai įgimti poreikiai – alkis, troškulys, fizinio kontakto poreikis, dauginimosi poreikis, saugumo, smalsumas. Tokie poreikiai užtikrina individualų ir rūšinį individo išlikimą. 2. Socialiniai poreikiai - tai poreikiai, kurie nėra būtini žmogaus fiziniam išlikimui, bet užtikrina socialinės grupės formavimąsi ir išsilaikymą bei žmogaus išlikimą toje grupėje. 3. Dėmesio poreikis – būti pastebėtam, reikšmingam;
  26. 26. Dažniausiai naudojama klasifikacija (2) 4. Priėmimo poreikis – būti priimtam grupės narių, būti reikšmingam; 5. Pagarbos poreikis – žmogaus interesai būtų pripažinti tiek pat svarbiais, kiek ir bet kurio kito grupės nario. 6. Bendravimo poreikis – susideda iš dėmesio, priėmimo, pagarbos poreikio; 7. Pasiekimų poreikis – susideda iš dėmesio, priėmimo, pagarbos poreikio ir psichologinių poreikių – savirealizacijos; 8. Psichologiniai poreikiai - tai poreikiai, kurie skatina žmogų kuo geriau realizuoti savo sugebėjimus.
  27. 27. A. Maslow poreikių klasifikacija 1970 išskyrė 5 pagrindinius poreikius: 1. Fiziologiniai – alkis, troškulys, šaltis; 2. Saugumo - grėsmės nebuvimas, tikrumas dėl ateities. Poreikis jausti, kad pasaulis yra tvarkingas ir numatomas, poreikis jausti saugumą; 3. Priklausymo ir meilės - meilė, prieraišumas, priklausymas kam nors; 4. Pagarbos ir savęs vertinimo - kompetencija, pasiekimai, teigiamas savęs vertinimas; 5. Saviraiškos (pasiekia tik tie, kurie patenkina pirmus 4 – 1% populiacijos) – savo potencialių galimybių atskleidimas.
  28. 28. Maslow poreikių piramidė
  29. 29. Išorinės paskatos/aplinkos sąlygojami motyvai Paskata – tai teigiamą arba neigiamą vertę turintis aplinkos dirgiklis, kuris motyvuoja mūsų elgesį. Priklauso nuo patyrimo ir išmokimo. Skiriami dviejų rūšių pastiprinimai ir dviejų rūšių bausmės: 1. teigiamas pastiprinimas – kai individui duodama kažkas malonaus. 2. neigiamas pastiprinimas – kai pašalinamas negatyvus stimulas. 3. pirmo tipo bausmė – kai individui duodama kažkas nemalonaus (pavyzdžiui, elektrošokas). 4. antro tipo bausmė – individui malonaus stimulo atėmimas
  30. 30. Išorinių ir vidinių šaltinių derinimas • Vidiniai ar išoriniai postūmiai ne visada verčia besąlygiškai veikti. Prieš veikiant žmogus nusprendžia ir pasirenka labiausiai tinkamą elgesio būdą. • Veiksmų pasirinkimą nulemia tikslai, vertybės, interesai, įsitikinimai, nuostatos. Tikslas – veiklos rezultato vaizdas arba mintis apie jį (dažnai abu kartu). • Tikslas gali būti motyvu ir atvirkščiai. • Tikslai gali būti artimi, betarpiški ir tolimesni, tarpiniai. Vertybė – daiktas, procesas ar reiškinys, kurį žmogus laiko ypač prasmingu. (Sąžiningumas, savarankiškumas, vidinė darna (taika su savimi), paklusnumas, pagarba tradicijoms, sveikata, socialinė tvarka, ištikimybė draugams ir grupei, saikingumas)
  31. 31. Motyvų rūšys • Įsisąmoninti – kai žmogus supranta, kas jį skatina veikti, koks yra jo poreikių turinys. (poreikiai, interesai, įsitikinimai, tikslai, svajonės, aistros); • Neįsisąmoninti – kai žmogus nesupranta, kas jį skatina tam tikrai veiklai, kokia yra tikroji jo elgsenos priežastis (potraukiai, neįsisąmonintos nuostatos); • Materialūs motyvai – jų tikslas yra konkretaus objekto įsigijimas arba veiksmo valdymas. Tai maisto, aprangos, įvairių daiktų įsigijimas, išmokimas vairuoti mašiną, taikliai šaudyti ir tt. • Idealieji motyvai – jie neturi konkretaus objekto įsigijimo tikslo ir yra susiję su kalbų mokymusi, kūrybine veikla, pagalbos teikimu kitiems ir pan.
  32. 32. Vidinė ir išorinė motyvacija • Vidinė motyvacija – einanti iš asmens vidaus, jo noro būti kompetetingu, savarankiškai spręsti, įvaldyti užduotį, patirti malonumą, kurį suteikia pati veikla. • Išorinė motyvacija – ateina iš išorės, kitų žmonių per teigiamą ar neigiamą pastiprinimą.
  33. 33. Vidinės motyvacijos privalumai • pastovesnė ir stipresnė už išorinę; • lemia didesnį įsitraukimą į veiklą ir atkaklumą siekiant tikslo; • išoriniai paskatinimai gali sumažinti vidinę motyvaciją: veiklos atlikimas, siekiant išvengti nemalonių padarinių ar gauti materialinę naudą arba per didelis atlygis už dalyką, kurį ir taip darytum nemokamai.
  34. 34. Emocijos
  35. 35. Kas yra emocijos? Emocijos – žmogaus santykio su vidinio ar išorinio pasaulio objektais išgyvenimas. • Emocijas lemia aplinkos reiškinių savybių santykis su individo poreikiais. • Susiklostė per evoliuciją kaip priemonė, padedanti nustatyti aplinkos poveikių biologinį reikšmingumą organizmui. • Emocijos yra sąmoningos. • Emocijos turi įvertinamąjį komponentą.
  36. 36. Emocinių reiškinių klasifikacija (1) Emocijos yra klasifikuojamos atsižvelgiant į jų turinį, trukmę, intensyvumą bei įtaką asmenybės veiklai (apačioj nuo mažiausio intensyvumo iki didžiausio): 1. Emocinis tonas; 2. Emocijos; 3. Jausmai; 4. Nuotaikos; 5. Afektai; 6. Aistros; 7. Stresai; 8. Frustracijos.
  37. 37. Emocinių reiškinių klasifikacija (2) Emociniai reiškiniai Intensyvumas Trukmė Elgesio spektras Mintys Funkcijos Emocinis tonas silpnas vidutinė vidutinis sąmoningai suvokiamos, valdomos Interpretavimas, komunikavimas Emocijos vidutinis vidutinė vidutinis valdomos Interpretavimas, komunikavimas Jausmai vidutinis ilga vidutinis valdomos Interpretavimas, komunikavimas Nuotaikos silpnas vidutinė platus autonominės/ nevaldomos komunikavimas Afektai l.stiprus trumpa l.siauras - mobilizavimas Aistros stiprus ilga siauras valdomos Interpretavimas, mobilizavimas Stresai stiprus ilga vidutinis - mobilizavimas Frustracijos vidutinis vidutinė platus autonominės interpretavimas
  38. 38. 1. Emocinis tonas Emocinis tonas – gyvybiškai svarbių veiksnių sukeliami tiesioginiai išgyvenimai (pvz.: skonio, temperatūros pojūčiai ar patiriama emocija, skatina individą šiuos veiksnius išlaikyti arba pašalinti). Skiriamos dvi emocinio tono rūšys: • emocinis pojūčių tonas – reagavimas į tam tikras objekto savybes – malonus ar ne kvapas, garsas, spalva; • emocinis įspūdžių tonas - malonumo – nemalonumo emocinis tonas, lydintis įspūdžius, kurie atsiranda mąstant, bendraujant, suvokiant, jaučiant.
  39. 39. 2. Emocija • Yra intensyvesnis reiškinys už emocinį toną. • Emocijos dažnai vadinamos žemesniaisiais jausmais. • Emocija apibūdina situacinį individo santykio su savo vidumi arba supančia aplinka išgyvenimą. Būdinga: • Aiškiai išreikštas intensyvumas; • Ribota trukmė – trunka gana neilgai. Emocijos trukmė yra susijusi su ją sukėlusios priežasties veikimo trukme ir atsiminimu apie ją; • Galima suvokti emocijos atsiradimo priežastį; • Poliškumas – priešingos savo kokybe emocijos sudaro poras: džiaugsmas ir liūdesys, pyktis ir baimė.
  40. 40. Emocijų klasifikacija (R. Plutchik) • Pirminės (6 bazinės emocijos): džiaugsmas, pyktis, pasibjaurėjimas, baimė, nustebimas, liūdesys. • Mišrios emocijos: pvz. pyktis+džiaugsmas= pasididžiavimas. Emocija gali būti priskirta prie bazinių, jei: 1. Yra susijusi su konkrečiais neurofiziologiniais procesais; 2. Pasireiškia veido mimikoje; 3. Ją asmuo specifiškai išgyvena ir ji yra sąmoninga; 4. Atsirado kaip evoliucinių – biologinių procesų rezultatas; 5. Padeda žmogui adaptuotis, atlikdama organizacinę ir motyvacinę elgsenos funkciją.
  41. 41. 3. Jausmai Jausmai – žmogaus santykių su tikrovės daiktais ir reiškiniais išgyvenimas. Jausmai yra gana pastovūs reiškiniai ir vadinami aukštesniaisiais jausmais. Jie tenkina kultūrinius, dvasinius, religinius, pažinimo, socialinius poreikius. Jausmai – tai stabili emocinė nuostata, kuri įgyjama: 1. asmeninės patirties keliu 2. auklėjimo keliu, kai emocines nuostatas perduoda tėvai ir mokytojai
  42. 42. Emocijų ir jausmų palyginimas Emocijos Jausmai Evoliucijos eigoje atsirado anksčiau Evoliucijos eigoje atsirado vėliau Būdingos žmogui, gyvūnams Būdingos žmogui Susijusios su situacija Susiję su objektais Trumpalaikės Pastovūs ir ilgalaikiai Turi reikšmės motyvacijai “čia ir dabar” Turi reikšmės stabiliai motyvacijai Ta pati emocija gali reikštis įvairiuose jausmuose Tas pats jausmas gali būti išreikštas per įvairias emocijas
  43. 43. 4. Nuotaika Nuotaika – ilgokai trunkanti, palyginti pastovi vidutinio ar mažo intensyvumo psichinė būsena. Nuotaika tarsi nuspalvina mūsų išgyvenimus (apelsininė nuotaika); Nuotaiką sąlygoja savijauta, svarbūs įvykiai, psichoaktyvios medžiagos ar vaistai.
  44. 44. 5. Afektai Afektai – staiga iškylančios, audringai pasireiškiančios ir trumpai besitęsiančios jausminės būsenos. Dažniausi yra pykčio, džiaugsmo, išgąsčio, nusivylimo afektai. Afektus sukelia reikšmingi stiprūs dirgikliai (pvz. laimėjote milijoną). Afektai sukelia sąmonės susiaurėjimą, žmogus nepajėgia objektyviai vertinti situacijos, dažnai kalba padrikai, nepajėgia savęs kontroliuoti. Afekto būsenoje lengva įžeisti, užgauti kitą žmogų, įvykdyti žmogžudystę.
  45. 45. 6. Aistra Aistra yra stiprus išgyvenimas, tačiau ji pastovesnė, sąmoningesnė, ramesnė, dominuojanti kitų jausmų atžvilgiu, daranti poveikį žmogaus veiklai. Aistros apimtas žmogus koncentruojasi į savo aistros objektą. Aistra žmogui vertinga tuo, kad suteikia daug energijos ir padeda pasiekti gerų rezultatų.
  46. 46. 7. Stresas Stresas – tai ilgai trunkanti stipraus nerimo ir įtampos būsena. Streso priežastimi gali būti įvairūs ekstremalūs poveikiai. Tipiškos organizmo reakcijos į stresą: 1. “Pastangos be kančių” – organizmas mobilizuojasi įveikti stresą ir visas jėgas nukreipia kovai; 2. “Pastangos su kančia” – organizmo budrumas padidėja, atsiranda streso baimė, o kartu sutelkiamos jėgos; 3. “Kančia be pastangų” – organizmas nesipriešina negatyviems poveikiams iš aplinkos ir pasiduoda be kovos.
  47. 47. 8. Frustracija Frustracija – tai psichinė būsena, sukelta objektyviai neįveikiamų arba žmogaus nuomone neįveikiamų kliūčių, atsirandančių siekiant tikslo ar sprendžiant problemas. Reakcijos į frustraciją: Agresyvumas – ne tik kliūties, bet ir visų žmonių atžvilgiu: puola, grasina, nekenčia; Apatija, liūdesys, beviltiškumas; Regresas – grįžimas į primityvų elgesį: žmogus apsiverkia, kramto nagus; Racionalizacija – nepasiekęs tikslo žmogus jį sumenkina, tada lengviau suranda tikslą, kurio galima siekti.
  48. 48. Šiuolaikinės emocijas aiškinančios teorijos: Ch. Darwin evoliucijos teorija • Emocijas suvokė kaip reiškinius, užprogramuotus gyvūnų genuose ir atliekančius išlikimo funkciją; • Emocijos turi adaptacinę reikšmę žmogui ir gyvūnui – perduoda gyvybiškai svarbią informaciją; • Emocinės išraiškos – veido išraiška, kūno poza, tarnauja kaip svarbi bendravimo forma, padedanti suprasti ne tik tai, kas vyksta, bet ir tai kas gali įvykti (pvz. vaikas – supykęs tėvas). • Didžioji dalis emocijų išraiškų yra įgimtos, kai kurios yra išmokstamos. • Išraiškų atpažinimas pasižymi specifiškumu, t.y. vilkas gali atpažinti vilko išraiškas, bet ne žmogaus. Tačiau emocijų išraiškos panašumų tarp žmogaus ir gyvūnų yra.
  49. 49. Šiuolaikinės emocijas aiškinančios teorijos: James – Lange teorija (1) • 1884 m. James iškėlė hipotezę, kad emocijos yra susijusios su tam tikromis fiziologinėmis reakcijomis. • Iki tol buvo manoma, kad įvykis sukelia emociją, kuri tam tikru būdu yra išreiškiama: praradom pinigus – liūdesys – verkiam; priešas įžeidė – pyktis – puolimas. • James teorija teigė, jog po įvykio seka išraiška, o tik po to emocija: mes liūdime, nes verkiame, bijome, nes drebame. • Emocija tokiu atveju aiškinama taip: pamačius ką nors gąsdinančio instinktyviai prasideda kūno reakcijų grandinė, tam tikri reakcijų modeliai jaučiami panašiose situacijose ir dėl to fiziologiniais pokyčiais įvardijama baimė – padažnėja širdies plakimas ir kvėpavimas, įsitempia raumenys, žmogus dreba. T.y. kai man pradeda dažniau plakti širdis – tada pradedu bijoti.
  50. 50. Šiuolaikinės emocijas aiškinančios teorijos: James – Lange teorija (2) • 1895 m. Lange paskelbė savo teoriją. • Pagal Lange teoriją – dirgiklis sukelia fiziologinius pokyčius, jie siunčia signalą į CNS ir tik tada kyla emocija. • Apibendrinus mokslininkų teiginius, galima teigti, jog kūno pokyčiai kyla dėl situacijos suvokimo, o kūno pokyčių atpažinimas sukelia subjektyvius jausmus. Emocijos yra kūno pokyčių jutimas, ir jos kyla tada, kai šie pokyčiai suvokiami. Kiekviena emocija turi skirtingus, tik jai būdingus išorinius dirgiklius. Jų visuma bei jų sukeltos fiziologinės reakcijos ir yra suvokiamos kaip emocija. Kritika: • Fiziologiniai organizmo pokyčiai, lydintys emocijas, yra labai panašūs ir iš principo nesiskiria įvertinant tokias kardinaliai skirtingas būsenas kaip euforija ir pyktis. • Teorija nepaaiškina, kam reikalingos emocijos, kam reikalingi fiziologiniai pokyčiai organizme ir kodėl tam tikri dirgikliai juos sukelia.
  51. 51. Šiuolaikinės emocijas aiškinančios teorijos: Cannon – Bard teorija Pastebėta, jog gyvūnai gali išreikšti emocijas – baimę ar malonumą – net ir tuomet, kai fiziologinio grįžtamojo ryšio į smegenis nėra. 1. Emocijos kyla ne iš karto; 2. Esant skirtingoms emocijoms, kūno pokyčiai yra labai panašūs; kita vertus, žmonėms ta pati emocija gali sukelti skirtingus fiziologinius pokyčius. Tai paskatino suformuoti teoriją, kurioje pagrindinį vaidmenį, sukeliant emocijas, atlieka gumburas, į kurį patenka pirminė informacija. Ji ten apdorojama ir po to vienu metu įnervuojama ir smegenų žievė (kyla emocija), ir kūnas (fiziologinė reakcija). Tokiu būdu subjektyvus emocijų suvokimas ir fiziologiniai pokyčiai organizme vyksta vienu metu. Stiprių emocijų atveju fiziologiniai pokyčiai suteikia energijos organizmui ir paruošia jį susidurti su kritiška situacija, kuri ir sukėlė tą emociją. Emocijas vadino kovok – arba – bėk atsaku.
  52. 52. Šiuolaikinės emocijas aiškinančios teorijos: C. Izard teorija • Egzistuoja dvi biologinės struktūros, susijusios su emocijų suvokimu: – Viena jų skirta signalizuoti organizmui apie svarbius išlikimui aplinkos įvykius ir objektus. Informacija patenka į gumburą ir žmogus patiria įgimtą emocinę reakciją. – Jei aplinkos įvykis ar objektas tiesioginio biologinio reikšmingumo neturi, tada informacija patenka į smegenų žievę, kur yra interpretuojama pažintinių procesų pagalba ir žmogus patiria kultūriškai išmoktą emocinę išraišką. • C. Izard emocijų teorija neatskiriama nuo žmogaus motyvacijos. • Išskyrė 10 bazinių emocijų: džiaugsmas, susijaudinimas, nuostaba, liūdesys, pyktis, pasibjaurėjimas, neapykanta, baimė, gėda, kaltė. • Diduma šių emocijų būdingos kūdikiui, o sudėtingos emocijos yra šių pagrindinių emocijų deriniai.
  53. 53. Viso gero

×