Your SlideShare is downloading. ×
0
Tarybos seminaras. Šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos
Tarybos seminaras. Šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos
Tarybos seminaras. Šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos
Tarybos seminaras. Šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos
Tarybos seminaras. Šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos
Tarybos seminaras. Šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos
Tarybos seminaras. Šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos
Tarybos seminaras. Šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos
Tarybos seminaras. Šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos
Tarybos seminaras. Šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos
Tarybos seminaras. Šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos
Tarybos seminaras. Šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos
Tarybos seminaras. Šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos
Tarybos seminaras. Šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos
Tarybos seminaras. Šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos
Tarybos seminaras. Šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos
Tarybos seminaras. Šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos
Tarybos seminaras. Šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos
Tarybos seminaras. Šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos
Tarybos seminaras. Šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos
Tarybos seminaras. Šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos
Tarybos seminaras. Šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos
Tarybos seminaras. Šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos
Tarybos seminaras. Šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos
Tarybos seminaras. Šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos
Upcoming SlideShare
Loading in...5
×

Thanks for flagging this SlideShare!

Oops! An error has occurred.

×
Saving this for later? Get the SlideShare app to save on your phone or tablet. Read anywhere, anytime – even offline.
Text the download link to your phone
Standard text messaging rates apply

Tarybos seminaras. Šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos

900

Published on

LIETUVOS ir Vilniaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos 2011-2020 metais

LIETUVOS ir Vilniaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos 2011-2020 metais

Published in: News & Politics
0 Comments
0 Likes
Statistics
Notes
  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

No Downloads
Views
Total Views
900
On Slideshare
0
From Embeds
0
Number of Embeds
1
Actions
Shares
0
Downloads
1
Comments
0
Likes
0
Embeds 0
No embeds

Report content
Flagged as inappropriate Flag as inappropriate
Flag as inappropriate

Select your reason for flagging this presentation as inappropriate.

Cancel
No notes for slide
  • G. Dujoms įdėti akcizą
  • Padaryti tik Vliniaus energijos pokytį
  • Padaryti ilgius tik Vilniaus energijos
  • Padaryti investicijas tik Vilniaus energijos
  • Bendras invseticijų pokytis tik VILNIAUS ENERGIJA
  • Ant pirštų paskaičiuoti kiek būtų galima sumažinti šilumos kainą
  • Vilniaus energijos pelnas nuostolis (jeigu turi)
  • Vilniaus energija įsipareigojimai
  • Pateikti naujesnį
  • Perdaryti Vilniaus energijai
  • Transcript

    • 1. LIETUVOS ENERGETIKOS KONSULTANTŲ ASOCIACIJA LIETUVOS ir Vilniaus miestocentralizuoto šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos 2011-2020 metais Dr. Valdas Lukoševičius Prezidentas Lietuvos energetikos konsultantų asociacija (LEKA) 2011-11-05, Vilnius
    • 2. Pasaulio energetikos pokyčiaI• Klimato kaita ir milžiniškos investicijos į atsinaujinančią energetiką - AEI poreikio augimas.• Staigiai augantis energetinių resursų poreikis Kinijoje, Indijoje ir t.t. keičia tiekimo prioritetus Eurazijoje.• Senkantys ir vis sunkiau prieinami iškastinio kuro ištekliai, pavėluotos investicijos.• Energetinių žaliavų tiekimo ir vartojimo disproporcija, kariniai konfliktai, avarijos ir t.t.KURO IR ENERGIJOS KAINOS PASAULINĖSE RINKOSE TURĖTŲŽYMIAI IŠAUGTI
    • 3. Kuro kainų pokytis 2500 2000 1500Lt/tne 1000 500 0 G. dujų importo kaina Biokuro kaina (drėgnos ir su pelenais) G. dujų kaina įvade
    • 4. Svarbiausios ES energetikos direktyvos• Atsinaujinančių išteklių plėtros skatinimas (Lietuva iki 2020 m. AIE dalį suvartotoje energijoje turi padidinti iki 23%)• Anglies dvideginio dujų išmetimo mažinimas (2020 metais 20 % mažiau negu 2005 m.)• Teršalų išmetimo iš kurą deginančių jėgainių ribojimas (Žymiai griežtesni reikalavimai nuo 2016 (atskirais atvejais 2022 metų) negu šiuo metu)• Pastatų energetinio efektyvumo didinimas (20% mažesnis vartojimas negu 2005 m.)
    • 5. BIOMASĖS dalies šildymo ir vėsinimo sektoriuje 2020 m. planinių rodiklių direktyvinė prognozė 1000 900 800 700 600 ktne 500 400 300 200 100 0 2005 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 CŠT sektoriuje Namų ūkiuose(galutinis energijos suvartojimas)
    • 6. CŠT sektoriaus rodikliaiEil.Nr. Rodikliai Mato vnt. 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Įmonių skaičius vnt. 44 44 44 44 44 44 44 44 43 43 42 Patiekta šiluminės energijos nuo kolektorių1. iš VISO tūkst.MWh 9.927 10.222 10.024 9.223 8.088 7.973 8.207 7.813 7.443 7.420 7.8342. Pirkta šilumos energija tūkst.MWh 305 485 608 1.349 2.220 2.136 2.007 1.840 1.778 1.894 2.016 Savosioms reikmėms3. sunaudota šiluma tūkst.MWh 61 904. Patiekta į tinklą tūkst.MWh 10.233 10.706 10.632 10.572 10.308 10.110 10.214 9.654 9.221 9.253 9.759 Šilumos nuostoliai (technologiniai,5. komerciniai) tūkst.MWh 2.708 2.536 2.388 2.263 2.165 1.964 1.790 1.706 1.557 1.469 1.574 Nuostolių lyg. sv. nuo6. patiekimo į tinklą % 26 24 22 21 21 19 18 18 17 16 16 Savosioms reikmėms7. sunaudota šiluma tūkst.MWh 12 16 20 39 37 28 Naudingas šilumos8. patiekimas (vartotojams tūkst.MWh 7.523 8.164 8.244 8.309 8.142 8.126 8.408 7.928 7.616 7.747 8.175 Parduotos šilumos9. lyginamasis svoris nuo % 74 76 78 79 79 80 82 82 83 84 84 patiektos į tinką Visos gamybos, tūkst.Lt 914.531 924.953 925.739 898.153 874.417 871.915 1.024.349 1.194.876 1.594.241 1.546.360 1.608.68710. perdavimo ir 12 11 11 11 11 11 12 15 21 20 20 paskirstymo sąnaudos ct/kWh tūkst.Lt 491.745 537.589 516.212 521.901 503.429 495.061 633.658 769.795 1.118.619 1.031.560 1.146.15111. Kintamosios sąnaudos ct/kWh 7 7 6 6 6 6 8 10 15 13 14 % 54 58 56 58 58 57 62 64 70 67 71 tūkst.Lt 422.787 387.364 409.526 376.252 370.988 376.854 390.691 425.081 475.622 514.800 462.535 Pastoviosios šilumos12. energijos sąnaudos ct/kWh 6 5 5 5 5 5 5 5 6 7 6 % 46 42 44 42 42 43 38 36 30 33 29
    • 7. Šilumos gamyba CŠT sektoriuje ( 65% iš biokuro 2020 m.) 4000 2 biokuro ŠGĮ plėtra 3500 1 biokuro ŠGĮ plėtra 3000 Esami biokuro ŠGĮ 2500 CŠT sistemos poreikisŠiluminė galia, MW 2000 1500 21% 1000 25% 500 19% 0 1 1001 2001 3001 4001 5001 6001 7001 8001 Laikas, h
    • 8. AiE įrenginių plėtra CŠT sektoriuje, būtina direktyvos įgyvendinimui Esama situacija Ekonominė Pagal AEIEil. Įmonės (2009 m.) plėtra Strategiją VisoNr. MW MW MW MW 1 UAB "Vilniaus Energija" 54 108 176 338 2 AB "Kauno energija" 0 54 108 162 3 UAB "Šiaulių energija" 0 25 53 78 4 AB "Klaipėdos energija" 14 0 80 94 5 UAB "Alytaus energija" 0 18 48 66 6 AB "Panevėžio energija" 0 38 0 38 7 AB "Jonavos šilumos tinklai" 0 16 10 26 8 UAB "Druskininkų šiluma" 0 0 36 36 9 UAB "Utenos šilumos tinklai" 11 9 12 3210 UAB "Marijampolės šiluma" 16 0 20 3611 UAB "Palangos šiluma" 6 0 13 1912 UAB "Mažeikių šilumos tinklai" 22 0 10 3213 Kitos. 244 126 180 55014 Viso CŠT 367 394 746 1506 Komunalinės atliekos15 60 (biodegraduojanti dalis)16 Iš viso 367 394 746 1566
    • 9. BŪtinos Biokogeneracinių jėgainių apimtys LietuvoS cšt sektoriuje Vidutinis Planuojama Investicijos į ElektrosEil. Pradedama Galia metinis Investicijos šiluminė galia šilumos Rodiklis kiekisNr. ekslpoatuoti apkrovimas su KDE gamybą MWe h GWh/m mln.Lt/MW mln.Lt MW mln. Lt 1 Vilnius1.1 Komunalinių atliekų deginimo stotis * 2018 8 7000 45 8,6 68,8 20 151.2 BKZ-75-39FB (12-17 MWe) 2014-2019 17 5500 80 2,4 41 48 301.3 TGME-205 2015 120 4200 479 3,3 398 176 1321.4 BKZ-75-39FB 2015 17 4300 69 3,7 63 43 32,25 2 Kaunas2.1 Komunalinių atliekų deginimo stotis* 2014 7 7000 39 8,6 60,22.2 BKZ-75-39 2019 17 5000 81 4 68 43 32,252.3 BKZ-75-39 2020 17 4000 65 4 68 43 32,252.4 BKZ-75-39 2020 17 3700 60 4 68 43 32,25 3 Klaipėda3.1 Komunalinių atliekų deginimo stotis* 2013 11 7000 62 8,6 94,6 4 Šiauliai4.1 Biokuro kogeneracinė jėgainė 2013 11 8000 84 7,1 78 33 28,05 5 Panevėžys5.1 Biokuro kogeneracinė jėgainė 2014 2,5 8000 19 9,2 23 10 10 6 Alytus6.1 Biokuro kogeneracinė jėgainė 2013 5,4 8000 41 12,6 68 19 18,8 7 Marijampolė7.1 Biokuro kogeneracinė jėgainė 2019 4,5 4300 18 5,1 23 18 14,4 8 Jonava8.1 Biokuro kogeneracinė jėgainė 2013 4 7500 29 9,3 37 14 14 9 Mažeikiai9.1 Biokuro kogeneracinė jėgainė 2013 2,5 7500 18 9,2 23 10 10 10 Utena10.1 Biokuro kogeneracinė jėgainė 2012 2,1 7500 15 10,7 22 8,6 8,6 11 Druskininkai11.1 Biokuro kogeneracinė jėgainė 2014 3 7700 22 9,7 29 9 9 12 Kiti 0 0 0 0 0 Viso 266 1224 1232 Iš Viso be komunalinių atliekų deginimo stočių 240 1079 1008 517 404* Galia ir investicijos priskiriamos biodegraduojančiai komunalinių atliekų daliai.
    • 10. BAZINIO PLANO DARBŲ APIMTYSAPLINKOSAUGINĖS PRIEMONĖS VILNIAUS ENERGIJOS DABARTINIUOSE ENERGETINIUOSE OBJEKTUOSE Esamiems katilams diegiamos aplinkosauginės priemonės, kurios leistų deginti dujas ir mazutą Esamiems katilams diegiamos aplinkosauginės priemonės, kurios leistų deginti dujas ir mazutą Vieta Katilai Nox SO2 Kietosios dalelės Katilo rekonstrukcija, nauji Vilniaus elektrinė Nr.2, LOW NOx degikliai, pakopinis Elektrostatinis Šlapias SO2 Vandens šildymo katilinė 4 vnt x 116 MW deginimas ir recirkuliacija. kietųjų dalelelių šalinimas Nr.1 Selektyvus katalitinis filtras valymas. Nauji LOW NOx degikliai, 3 vnt x 116 MW kuro-oro santykio valdymas Vilniaus elektrinė Nr.2, Elektrostatinis pagal CO/O2, oro Pusiau sausas Vandens šildymo katilinė kietųjų dalelelių laipsniavimas, dūmų SO2 šalinimas Nr.2 filtras 2 vnt x 60 MW recirkuliacija. Selektyvus katalitinis valymas. Elektrostatinis Selektyvus katalitinis Šlapias SO2 Vilniaus elektrinė Nr.3 2 vnt x 500 MW kietųjų dalelių valymas. šalinimas filtras Iš viso investicijos 1,2 miljard. Lt. (remiantis investicijos 1,2 miljard. Lt.“Didelių kurą deginančių įrenginių išmetamų aplinkos oro Iš viso atlikta galimybių studija teršalų mažinimo galimybių studijos”. Kauno technologijos universitetas. Dr. Kęstutis Buinevičius. oro (remiantis atlikta galimybių studija “Didelių kurą deginančių įrenginių išmetamų aplinkos 2009 m.) mažinimo galimybių studijos”. Kauno technologijos universitetas. Dr. Kęstutis Buinevičius. teršalų 2009 m.) 1 0 1 0
    • 11. APLINKOSAUGINĖS PRIEMONĖS VILNIAUS ENERGIJOS ĮGYVENDINANT AIE ĮSTATYMĄ IR DIREKTYVĄ Vieta Pavadinimas Garo katilo BKZ-75-39 Vilniaus elektrinė Nr.2 Garo katilinė rekonstrukcija pritaikant deginti biokurą ir garo turbinos įrengimas Garo katilo BKZ-75-39 Vilniaus elektrinė Nr.2 Garo katilinė rekonstrukcija pritaikant deginti biokurą . Energetinio katilo rekonstrukcija Vilniaus elektrinė Nr.3 pritaikant deginti biokurą . Vilniaus elektrinė Nr.2,3 Nox mažinimo priemonės esamiems įrengimams deginant dujas Iš viso investicijos 0,8 miljard. Lt. (remiantis atlikta galimybių studija “Didelių kurą deginančių įrenginių išmetamų aplinkos oro teršalų mažinimo galimybių studijos”. Kauno technologijos universitetas. Dr. Kęstutis Buinevičius. 2009 m.). 1 1
    • 12. Prognozuojamos Trasų keitimo apimtys 70,0 60,0 50,0 Keičiamų vamzdynų ilgis, km 40,0 30,0 20,0 10,0 0,0 Metai
    • 13. Prognozuojamas Investicijų poreikis Vamzdynų atnaujinimui CŠT sektoriuje 300,0 250,0 Reikalingos investicijos į vamzdynų pakeitimą mln.Lt 200,0 150,0 100,0 50,0 0,0 Metai
    • 14. Investicijos į šilumos sektorių 2004-2020 laikotarpyje 700 600 500Investicijos, mln. Lt 400 300 200 100 0 Investicijos į gamybą Investicijos į perdavimą KIP1 (TIPK) KIP1 (AEI) KIP1 (Vamzd)
    • 15. Vidutinė Lietuvos Šilumos gamybos kainos pokytis 250 240 230 227 227 223 224 224 222 223 222Šilumos gamybos kaina, Lt/MWh 218 220 214 210 214 215 204 212 212 211 208 207 200 196 204 202 202 199 190 187 191 180 184 172 170 160 170 160 160 150 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024 Šilumos gamybos kaina KIP 1 Lt/MWh Šilumos gamybos kaina KIP 0 atveju Lt/MWh
    • 16. CŠT įmonių pelnas/nuostolis 150 150 122 77 50 75 50 42 49 35 58 42 35 39 13 24 -28 1996 2000 -76 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010-34 -50 -110-61 -50mln. Lt -233 -133 -150 -150 -394 -250 -250 -294 -350 -350 -450 -450 Šilumos įmonių pelnas/nuostolis Sugrąžinamos nepadengtos kuro sąnaudos Sukauptas pelnas/nuostolis
    • 17. CŠT įmonių mokėtinos sumos už ilgalaikius įsipareigojimus 800 700 673 600 558 547 518 475Išlaidos, mln. Lt 500 446 400 366 330 300 257 250 176 200 101 80 63 100 40 32 0 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
    • 18. INVESTICIJŲ CŠT SEKTORIUJE FINANSAVIMAS Amortizacinių atskaitymų lėšos („buhalterinės vertės“ turto, pagreitinto nusidėvėjimo, perkainuoto turto); Pelnas (kapitalo grąža)? Išorinės subsidijos, tikslinių fondų lėšos; „Investicinis“ kainos komponentas (priedas); Kreditiniai ištekliai ir t.t.
    • 19. CŠT bendrovių šilumos kainų struktūra 2011 vasarį (VKEKK)
    • 20. investicijų poreikis ir galimi finansavimo šaltiniaiEil. Rodiklis Mato vnt. 2011-2020 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020Nr. Investicijos į CŠT sektoriaus 1 mln. Lt 3954 224 184 611 614 501 502 294 291 366 366 veiklą1.1 Šilumos generavimo įrenginiai mln. Lt 2081 51 51 453 453 316 316 106 106 106 1241.2 Šilumos perdavimo tinklai mln. Lt 973 83 43 68 71 96 96 98 95 171 1521.3 Dūmų valymo įrenginiai mln. Lt 900 90 90 90 90 90 90 90 90 90 90 Finansavimo šaltiniai 2 mln. Lt 2566 25 45 127 207 271 333 357 379 406 416 įtraukiami į šilumos kainą Šilumos generavimo įrenginių2.1 mln. Lt 815 3 7 37 67 88 109 116 123 130 136 amortizaciniai atskaitymai Šilumos perdavimo tinklų2.2 mln. Lt 149 3 4 6 9 12 15 19 22 27 32 amortizaciniai atskaitymai Dūmų valymo įrenginių2.3 mln. Lt 330 6 12 18 24 30 36 42 48 54 60 amortizaciniai atskaitymai2.4 Normatyvinis pelnas mln. Lt 831 11 19 46 72 90 107 113 118 125 1312.5 Papildomas pelnas mln. Lt 440 2 4 20 35 51 66 68 69 69 57 3 Trūkstamos lėšos mln. Lt -1387 -199 -138 -484 -407 -231 -169 64 88 39 50 Trūkstamos lėšos 4 mln. Lt -2659 -211 -161 -550 -514 -371 -342 -118 -98 -155 -138 nevertinant įmonės pelno Palūkanos investicijoms 5 mln. Lt -727 -16 -25 -63 -91 -103 -108 -95 -80 -75 -71 įgyvendinti
    • 21. INVESTICINĖS PROGRAMOS finansiniai rodikliaiBendras investicijų poreikis 3,9 mlrd. LtNauda šilumos vartotojams apie 1,3 mlrd. ltFiskalinė nauda 1,2 mlrd. LtIšorinių lėšų poreikis KIP įgyvendinimui:-panaudojant amortizaciją ir pelną -1,4 mlrd. Lt-panaudojant tik naujo turto amortizacijos lėšas - apie 2,7 mlrd. LtPalūkanų padidėjimas per dešimtmetį apie 0,73mlrd. Lt.
    • 22. INVESTICINĖS PROGRAMOS įgyvendinimo galimybės ir rizikos• Savivaldybių ir valstybės interesų skirtumas• Dalis CŠT bendrovių susidurs su kreditavimo problemomis• Dalis investicinių projektų gali būti įgyvendinami nepriklausomų šilumos gamintojų• Antrajam AEI plėtros etapui reikalinga investicinė parama• Neadekvatūs politiniai ir administraciniai sprendimai
    • 23. Išvados (1)• Kad įgyvendinti Europos ir Lietuvos direktyvinius uždavinius (naudoti 540 ktne biokuro), investicijas centralizuotos šilumos gamybos šaltiniuose reikia padidinti nuo 50-100 mln. Lt iki maždaug 300 mln. Lt. per metus. Didžioji šių investicijų dalis skiriama Vilniui.• Kartu su šilumine energija CŠT sektoriuje galima įrengti ir 350 MW žaliosios elektros generavimo įrenginių, kurie galėtų gaminti apie 2 TWh/m. elektros ir teikti kitas elektros sistemai būtinas paslaugas.
    • 24. Išvados (2)• TIPK direktyvos įgyvendinimas žymiai didins šilumos tiekimo kaštus.• Pagrindinis investicijų finansavimo šaltinis – dabartinės nusidėvėjimo lėšos, įskaičiuotos šilumos gamyboje, yra neadekvačiai mažos (apie 40 mln. Lt per metus).• Būtų tikslinga koreguoti šilumos ūkio kainodarą, kad užtikrinti vartotojams naudingą AEI plėtros CŠT sektoriuje įgyvendinimą.• Tikslinga AEI naudojančių galių plėtrai panaudoti dalį jų sukuriamos fiskalinės naudos.
    • 25. Išvados (3)• Termofikacinių vamzdynų atnaujinimui ir plėtrai turėtų būti panaudojamos ir išorinės lėšos (pajamos iš elektros gamybos, nepriklausomų šilumos gamintojų įmokos, ATL lėšos...).• Reikėtų iniciatyvų technologinei kokybei šilumos šaltiniuose ir perdavimo tinkluose gerinti (teigiamos patirties sklaida, pilotiniai projektai, griežtesni kokybės standartai...).• NET IR LABAI KOKYBIŠKA ŠILUMINĖ ENERGIJA VIS TIEK PRARANDAMA NEEFEKTYVIUOSE PASTATUOSE-REIKIA IR ŠILUMOS TIEKĖJAMS SPRĘSTI ŠIĄ PROBLEMĄ.

    ×