Seminaras. Vilniaus šilumos ūkis - iššūkiai ir perspektyvos
Upcoming SlideShare
Loading in...5
×
 

Seminaras. Vilniaus šilumos ūkis - iššūkiai ir perspektyvos

on

  • 819 views

Vilniaus šilumos ūkis - iššūkiai ir perspektyvos. Kęstutis Nėnius. Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas

Vilniaus šilumos ūkis - iššūkiai ir perspektyvos. Kęstutis Nėnius. Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas

Statistics

Views

Total Views
819
Views on SlideShare
762
Embed Views
57

Actions

Likes
0
Downloads
0
Comments
0

2 Embeds 57

http://www.vilnius.lt 48
http://old.vilnius.lt 9

Accessibility

Categories

Upload Details

Uploaded via as Microsoft PowerPoint

Usage Rights

© All Rights Reserved

Report content

Flagged as inappropriate Flag as inappropriate
Flag as inappropriate

Select your reason for flagging this presentation as inappropriate.

Cancel
  • Full Name Full Name Comment goes here.
    Are you sure you want to
    Your message goes here
    Processing…
Post Comment
Edit your comment

Seminaras. Vilniaus šilumos ūkis - iššūkiai ir perspektyvos Seminaras. Vilniaus šilumos ūkis - iššūkiai ir perspektyvos Presentation Transcript

  • VILNI A US Š ILUMOS Ū KIS iššūkiai ir perspektyvos K ęstutis Nėnius Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Vilniaus miesto savivaldybės taryba
    • PATIKIMAI – SAUGIAI – MINIMALIAI ĮTAKOJANT APLINKĄ– OPTIMALIAIS KAŠTAIS
    • PATEIKTI ENERGIJĄ VARTOTOJAMS
  • Statybos metai I-1984 II-1986 Statybos metai 1956 TE-3 Trečia pagal elektros galią elektrinė Lietuvoje (po Lietuvos elektrinės ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės). Elektros galia termofikaciniu režimu – 360 MW. Šilumos galia – 604 MW. TE-2 Elektros galia – 29 MW. Šilumos galia – 928MW. Per metus galima pagaminti 800-900 GWh elektros kiekio dirbant elektrinėm optimaliu kogeneraciniu rėžimu
    • Šilumos tinklų ilgiai:
    • Bendras ilgis 711 km
    • VE/VŠT balanse 572 km
    • vartotojų balanse 139 km
    • Šilumos tinklų ilgiai (pagal klasę):
    • Magistraliniai tinklai 155 km
    • Paskirstomieji, įvadiniai tinklai 556 km
    • Šilumos gamybos ir perdavimo objektų kiekiai:
    • Termofikacinės elektrinės (TE) 2 vnt.
    • Rajoninės (RK) 4 vnt.
    • Kvartalinės katilinės (KK) 12 vnt.
    • Individualios katilinės (IK) 28 vnt.
    • Siurblinės 12 vnt. (+2 konservuotos)
    • Boilerinės 144 vnt. (slėgio reg. punktai)
    • Šilumos punktai 6776 vnt.
    • Viso turto įsigijimo vert ė: 1.174 mln. Lt.
    • Turto balansinė vertė: 444 mln. Lt.
    • Viso 6776 šilumos punktai:
    • 5938 nepriklausoma pajungimo schema
    • 651 priklausoma pajungimo schema (elevatoriniai)
    • 187 priklausoma – automatizuota schema
    • Bendra instaliuota galia 3021 MhW
    • Pareikalauta galia
    • 1100 MhW
  • RODIKLIAI Lietuva Vilnius Vilniaus dalis Instaliuotos elektros galia MW 2422,0 389,4 16 % Instaliuota š ilumos galia MW 8961,2 2960,3 33 % Vartotojų skaičius vnt. 646236 190032 29 % Tinklų nuostoliai ( š ilumos perdavimo techniniai nuostoliai) % 15,7 14 - Tinklų ilgis ( termofikacinių tinklų) km 2522 708,0 28 % Kuro norma š ilumai (Lyginamosios kuro sąnaudos) kg n.e./MWh 97,60 97,79 -
  • 70 %
  •  
  • Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
  • LIETUVA šilumos tiekimo įmonėse šilumos kaina svyruoja nuo 21,00-29,41 ct./kWh pagrindinis kuras - dujos SKANDINAVIJA vid. šilm. kaina apie 1 8 ct./kWh pagrindinis kuras – biomas ė 200 5 m.
  •  
  • Lietuvos Banko duomenys Vidurkis -4818,78 Vidurkis -7,2   Einamosios sąskaitos balansas, mln. Lt Palyginus su BVP, % Ketvirčiai Metai Ketvirčiai Metai I II III IV I II III IV 1997 -771,73 -967,41 -556,63 -1629,64 -3925,41 -9,1 -9,8 -5 -14,7 -9,7 1998 -914,68 -1169,34 -1506,1 -1602,36 -5192,48 -9,3 -10,3 -12,5 -13,6 -11,5 1999 -750,21 -1511,31 -992,63 -1522,15 -4776,3 -7,7 -13,2 -8,7 -13,5 -10,9 2000 -573,36 -688,56 -420,86 -1016,81 -2699,59 -5,5 -5,9 -3,6 -8,4 -5,9 2001 -546,29 -485,66 -7,27 -1255,74 -2294,96 -5 -4 -0,1 -9,3 -4,7 2002 -512,58 -792,41 -177,2 -1188,4 -2670,59 -4,5 -6 -1,3 -8,5 -5,1 2003 -476,21 -1158,06 -734,76 -1484,97 -3854 -3,7 -8,2 -4,9 -9,6 -6,7 2004 -1025,51 -1578,29 -1188,35 -1019,58 -4811,73 -7,5 -10,1 -7,2 -5,9 -7,6 2005 -776,93 -1349,88 -1418,71 -1569,41 -5114,93 -5,1 -7,6 -7,4 -7,8 -7,1 2006 -1703,25 -1780,83 -2573,56 -2751,23 -8808,87 -9,8 -8,7 -11,5 -11,9 -10,6 2007 -2952,25 -4267,6 -3421,81 -3683,77 -14325,4 -14,3 -17,4 -12,8 -13,5 -14,4 2008 -4986,95 -4893,23 -3254,78 -1347,74 -14482,7 -20,3 -16,9 -10,8 -4,7 -12,9 2009 -115,16 404,1 889,62 2900,41 4078,97 -0,5 1,7 3,8 12,8 4,2 2010 -164,02 1180,09 -318,99 717,97 1415,05 -0,8 4,9 -1,3 2,9 1,5 2011 -158,3 -884,29 - - - -0,7 -3,2 - - -
    • Taršos problemų sprendimas
    • Europos direktyvų įgyvendinimas
    • Makroekonominių rodiklių gerinimas (BVP didėjimas, prekybos balanso ir einamosios sąskaitos deficito mažėjimas)
    • Socialinių problemų sprendimas (darbo vietos, SODROS balanso gerinimas)
    • Saugumas, patikimumas
    • Europos Komisija 2007 m. gruodžio 21 d. patvirtino pasiūlymą Nr. 2007/0286 (COD) dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) , numatančios žymiai griežtesnius aplinkos apsaugos ir taršos reikalavimus, įsigaliosiančius nuo 2016 m. sausio 1 d.
    • Europos Parlamentas ir Taryba 2010 m. lapkričio 24 d. Pasiūlymo pagrindu priėmė direktyvą Nr. 2010/07/ES Dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) , kuria iš esmės patvirtino Pasiūlyme nurodytus ženkliai sugriežtintus aplinkosauginius reikalavimus (toliau – „Direktyva“). Direktyva privalės būti įgyvendinta ir taikoma Lietuvos Respublikoje, todėl jos nuostatos neišvengiamai turės įtakos visoms įmonėms, eksploatuojančioms kurą deginančius įrenginius, taip pat, ir Vilniaus miesto šilumos tiekėjui.
    • Deginant dujas nuo 2016 m normos azoto oksidams (NOx ) griežtės 3,5 karto;
    • Deginant mazutą nuo 2016 m
      • normos azoto oksidams (NOx ) griežtės 3,0 karto;
      • normos sieros oksidams (SO2) griežtės 8,5 karto;
      • Normos kietos dalelėms griežtės 2,5 karto.
    Europos skatinamos tendencijos energetikoje
    • Energijos vartojimo efektyvumo direktyva ( projektas, įsigaliotų nuo 2014 m.)
    • Iki 2014 m. sausio 1 d. šalys – narės turi pateikti Europos Komisijai Nacionalinį šildymo planą , numatantį kaip bus plėtojama didelio naudingumo kogeneracija , panaudojant efektyvaus centralizuoto šildymo galimybes
    • Visi nauji ir rekonstruojami šilumos gamybos įrenginiai, kurių bendra galia didesnė nei 20 MW turi būti kogeneracinės jėgainės
    • Užtikrinti, kad teikiant paramą kogeneracijai prioritetas būtų teikiamas elektros energijai gaminamai didelio naudingumo kogeneracijos būdu
    • Vietinis atsinaujinantis kuras (biokuras, šiukšlės, dumblas ir kt).
    • Kuro rūšių įvairovės didinimas
    • Energijos vartojimo efektyvumas pastatuose
    • Naujausios technologijos (saulės, vėjo, geoterminė ir kt.)
    • Miesto plėtros planavimo politika
    • Aiški - ilgalaikė – integruota - Nacionalinė energetikos strategija ir nuosekliai įgyvendinamas, finansiniais instrumentais paremtas planas.
    • Nuosekli politika.
    Priemonės mažinti šilumos kainą
  • Biomas ė 11,7 % Dujos 77 % Mazutas 11,3% Kuro balansas - tikslas Taupymas pastatuose 20 proc. Dujos 25,5 % Biokuras 72 % Alternatyva (dyzelinis kuras) 2,5 %
  • 1. Š ILUMOS GAMYBA 2. ŠILUMOS PERDAVIMAS 3. ŠILUMOS VARTOJIMAS Nuostoliai 12-1 4 proc. Nuostoliai 50-70 proc. 10-20 proc.
  • Šilumos nuostolių sumažinimas, procentais pirminio kuro energijos Reikalingos investicijos, mln. Lt / % Nuostolių mažinimo rezervas, % Šilumos gamyba 100 ~ 7 % Šilumos perdavimas 800 ~ 3% Šilumos vartojimas 210 ~31%
  • Išlaidų šilumai mažinimas
    • ĮGYVENDIN TI RENOVACIJOS PROJEKTAI
    • 2006 – 7 namai, investicija 0, 23 mln. EUR ;
    • 2007 – 14 namų, investicija 1,25 mln. EUR;
    • 2008 – 16 namų, investicija 2,2 mln. EUR ;
    • 2009 – 18 namų, investicija 4,4 mln. EUR ;
    • 2010 – 13 namų, investicija 3,82 mln. EUR ;
    • 2011 – 28 namai, investicija 8,49 mln. EUR ;
    • VISO 96 namai, investicija 20,39 mln. EUR .
    • Pagrindiniai darbai yra :
      • Langų keitimas ;
      • Sienų šiltinimas ;
      • Stogo apšiltinimas ;
      • Balkonų įstiklinimas.
    • PAVYZDINIS PROJEKTAS ŽIRMŪNUOSE
          • Pastato atnaujinimo darbų vertė 1,5 mln. Lt;
      • Vienam kv.m. tenkanti darbų vertė 572 Lt ;
      • Butams tenkanti darbų vertė:
        • 1 vid. kambario butui 17 240 L t ;
        • 2 vid. kambario butui 25 518 Lt ;
        • 3 vid. kambario butui 35 081 Lt ;
        • Butų savininkai per 15 metų grąžina Savivaldybei pusę investicijų sumos
      • Parengta sutartis dėl kompensacijų mažas pajamas turinčioms šeimoms.
    Vidutiniai realūs pastato sutaupymai: 30.000Lt./metus Grąžinama paskola : 50.000 Lt./metus/namui Papildoma finansinė našta namų ūkiui 23-42 Lt./mėn 2005.12 2006.07
  • K olektoriai
  • F otoelementai
    • Vilniaus Elektrinė TE-3 pagaminant 1 MWh elektros energijos kartu
    • pagaminama 1,66 MWh šilumos energijos kuri pateikiama vartotojams
    • Vilniuje. Kuro, sunaudojamo elektrai gaminti norma -130 kg/MWh.
    • Lietuvos elektrinė LE pagaminant 1 MWh elektros energijos,
    • 1,11 MWh šilumos išleidžiama į ežerą.
    • Kuro, sunaudojamo elektrai gaminti norma -228 kg/MWh. 
    • VIAP kvotos:
    • 2011 m.              2012 m.
    • VE TE-3 457,1 MWh   356,9 MWh
    • LE    1740  MWh    1530 MWh    
    • AČIŪ UŽ DĖMESĮ