ES SF  MOKYKL Ų TOBULINIMO PROGRAMA+ Projekto „Lyderių laikas“ baigiamoji konferencija 2011 05 18 Mokyklų tobulinimo centras
<ul><li>Lyderystės plėtros modeliai mokyklos, savivaldybės ir šalies lygmenimis: savarankiškumo stiprinimas, iniciatyvų sk...
Mokyklų valdymo (lyderystės) modelio tikslas ir uždaviniai 2009 11 – 2011 04 <ul><li>Sukurti tvariosios lyderystės princip...
<ul><li>Kur mes esame?  </li></ul>
<ul><li>Kur mes einame? </li></ul>
Švietimo misija <ul><li>1) padėti asmeniui suvokti šiuolaikinį pasaulį, įgyti kultūrinę bei socialinę kompetenciją ir būti...
Švietimo misija <ul><li>3) užtikrinti darnią, žiniomis grįstą krašto ūkio, aplinkos ir kultūros plėtrą, vidinį ir tarptaut...
 
 
<ul><li>Ar mes  žinome kokių tikslų siekiame? </li></ul>
<ul><li>“ Jeigu  aš nežinau, kur einu, kaip sužinosiu, kad jau atėjau” </li></ul><ul><li>M. Tvenas </li></ul>
 
<ul><li>Ar pasiekiame mes šiuos tikslus?  </li></ul>
<ul><li>“  Nėra labiau beprasmiško užsiėmimo, kaip superefektyviai atlikti tai, ko niekam nereikia...” </li></ul><ul><li>P...
 
Švietimo tikslai <ul><li>1)   išugdyti kiekvienam jaunuoliui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti  doru ,  siekianč...
ES šalių gyventojai: gimusiųjų vidutinė gyvenimo trukmė metais 80,1 79,7 79,7 79,6 79,5 79,5 79,4 79,4 79,4 79,4 79,4 79,1...
S avižudybės 100000 gyventojų ES šalyse 37,0 23,2 22,5 22,0 19,6 18,7 17,6 16,3 15,6 15,1 15,0 14,8 13,8 12,2 12,0 11,9 11...
ES šalių gyventojai: naujagimių skaičius 1000 gyventojų , 14,8 12,6 12,0 11,9 11,8 11,5 11,3 11,2 11,0 10,9 10,7 10,7 10,6...
Standartizuoto mirtingumo rodiklis 100000 gyventojų ES šalyse: išorinės mirties priežastys,  156 131 116 69 68 65 63 62 60...
Standartizuoto mirtingumo rodiklis 100000 gyventojų ES šalyse: su alkoholio vartojimu susijęs mirtingumas 191 158 157 129 ...
 
Švietimo tikslai <ul><li>3)  stiprinti visuomenės galias užtikrinant darnią krašto ūkio, aplinkos ir žmogiškųjų išteklių p...
ES šalys: BVP procentas nuo viso ES -27  BVP,
Vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė, tūkst. Eurų 54,8 54,7 53,3 52,2 48,3 47,4 46,0 44,5 44,5 40,3 40,0 37,0 30,6 2...
Švietimo tikslai <ul><li>2 )  nustatyti jaunuolio kūrybinius gebėjimus ir pagal tai padėti jam įsigyti  profesinę kvalifik...
 
Švietimo tikslai <ul><li>5)  sudaryti sąlygas asmeniui įgyti demokratijos tradicijas įkūnijančius pilietinės bei politinės...
 
100  % Koks  Lietuvos mokyklos potencialas ?
Kiek panaudojamas šis potencialas? ?
<ul><li>Kodėl jis nepanaudojamas?   </li></ul>
 
<ul><li>Kokio  švietimo mums reikės? </li></ul><ul><li>Kokios mokyklos mums reikės? </li></ul><ul><li>Kur mes ei sime ? </...
<ul><li>Kokia mokykla yra gera? </li></ul><ul><li>Ką mes mokome? </li></ul><ul><li>Ko mokyti? </li></ul><ul><li>Kaip mokyt...
<ul><li>Kokio mokytojo mums reikia? </li></ul><ul><li>Ar mums reikalingas mokytojas – lyderis? </li></ul>
 
<ul><li>Probleminiai klausimai, į kuriuos reikėjo atsakyti </li></ul>
Kokie mūsų mokytojai?
Dauguma mokytojų turi lyderystės potencialą Dauguma yra nevykėliai Sudaryti sąlygas, kad jie  atsiskleistų Sukurti tokias ...
Kokių sąlygų reikia, kad jie atsiskleistų?
Veikla struktūroje Valdymo struktūra
 
Kokį modelį kurti?
Lyderystės modelis Valdymo modelis
Dauguma turi lyderystės  potencialą Sudaryti sąlygas, kad jie  atsiskleistų Veikla struktūroje Lyderystės modelis
<ul><li>Gebėjimas susitarti </li></ul>
 
 
<ul><li>Kas mes esame vieni kitiems? </li></ul>
G. Cibulskas© T ikrintojai AŠ
G. Cibulskas© Mokytojas
G. Cibulskas© Pasakykit kaip mane  tikrinsite, a š  pasakysiu kaip a š  elgsiuos
G. Cibulskas© Kolega  AŠ
G. Cibulskas© AŠ Kolegos
G. Cibulskas©
<ul><li>Noras dėti pastangas bendrų tikslų pasiekimui? </li></ul>
 
 
 
 
 
<ul><li>Lyderystė mokykloje pirmiausia siejama su mokymąsi remiančia lyderyste, tačiau vieno tikslaus ir aiškaus recepto, ...
<ul><li>Nuo  8-tojo dešimtmečio vykdomi užsienio šalyse tyrimai pagrindžia nuostatą, jog lyderystė ar lyderiavimas yra kon...
<ul><li>Unikalumo nuneigimas ir holistiškumo (kuris šiuo atveju sunkiai įmanomas) sąvokos neadekvatus vartojimas, gali suk...
<ul><li>Lietuvos, o tuo pačiu ir kiekvienos jos mokyklos kontekstas (vieta, dydis, vadovai, personalas, kultūra ir kt.) yr...
<ul><li>Neįmanoma surasti dviejų tokių pačių mokyklų, todėl galima manyti, kad kai kurios lyderystės mokykloje prielaidos ...
<ul><li>P agrindini ai  lyderystės aspekt ai  yra tinkami ko gero visuose kontekstuose, tačiau kalbant apie lyderystę moky...
<ul><li>Neretai lyderystė mokykloje yra suvokiama, kaip vadovo lyderystė, t.y., kad mokyklų vadovai ir lyderiai yra tapatū...
<ul><li>P agal dabartinę mokyklos lyderystės sampratą lyderis jau nebėra tapatinamas tik su mokyklos vadovu, juo gali būti...
<ul><li>Tai reiškia, kad personalo darbuotojai, o taip pat tėvai, mokiniai gali reikštis kaip lyderiai tam tikroje savo ve...
<ul><li>Kuo daugiau mokykloje bus tokių mokytojų, kuriems bus sudaromos sąlygos lyderiauti jie bus skatinami ir puoselėjam...
Lyderystė mokykloje Asmeninis  lygmuo Kolegų  lygmuo Mokinių  lygmuo Išorės subjektų lygmuo Dalijimasis  patirtimi Lyderys...
Mokykla  Dalyvavimas  Strateginiame planavime Partnerystės,  priimant  sprendimus,  skatinimas Realaus  strateginio  Plana...
Mokykla  Stebėsenos,  skatinančios lyderystę ir  atsakomybę įdiegimas  Realaus  strateginio  planavimo principų įdiegimo  ...
 
Nuoseklus linijinis lyderystės vystymosi procesas: liberalios / atsitraukusios lyderystės išsivystymas   toksišką lyderyst...
Nuoseklus linijinis lyderystės vystymosi procesas: biurokratinės lyderystės išsivystymas į toksišką lyderystę
Nuoseklus linijinis lyderystės vystymosi modelis: autokratinės lyderystės išsivystymas į toksišką lyderystę
Nuoseklus linijinis lyderystės vystymosi modelis: charizmatinės lyderystės išsivystymas į toksišką lyderystę
.  Konkuruojantis linijinis lyderystės vystymosi procesas: narciziškos lyderystės išsivystymas į demokratišką  arba  autor...
Konkuruojantis linijinis lyderystės vystymosi procesas: situacinės lyderystės išsivystymas į bet kurį primityvios  arba  p...
Konkuruojantis linijinis lyderystės vystymosi procesas: autokratinės lyderystės išsivystymas į veikiančią lyderystę
Nuoseklus linijinis lyderystės vystymosi procesas: autokratinės lyderystės išsivystymas į tarpininkaujančią / atstovaujanč...
Nuoseklaus ciklinio ir transformacinio linijinio bei ciklinio lyderystės vystymosi procesų dermė: autokratinės lyderystės ...
Nuoseklaus ciklinio, transformacinio ir nuoseklaus linijinio   lyderystės vystymosi procesų dermė: autokratinės lyderystės...
Konkuruojančio linijinio, transformacinio linijinio ir ciklinio lyderystės vystymosi procesų dermė: biurokratinės  arba  a...
.  Linijinio nuoseklaus, transformacinio linijinio ir ciklinio bei konkuruojančio linijinio lyderystės vystymosi procesų d...
Nuoseklaus linijinio ir transformacinio linijinio lyderystės vystymosi procesų dermė: išmintingos ekspertinės lyderystės t...
Transformacinio linijinio ir ciklinio lyderystės vystymosi procesų dermė: išmintingos ir paternalistinės lyderystės stilių...
 
 
 
 
<ul><li>0  – lyderystės ir dalyvavimo bei veiklumo nebuvimas, atsitraukimas, pasyvumas, izoliacija; </li></ul><ul><li>1 a ...
<ul><li>2 b  -  dar egzistuoja primityvios lyderystės elementai, tačiau išjudama link paternalistinės lyderystės, kurioje ...
<ul><li>3 c  – taikoma visaverčiai paternalistinė lyderystė, tačiau palaipsniui atsiranda ir modernios lyderystės elementa...
<ul><li>4 d  – visaverčiai taikoma moderni lyderystė ir inkorporuojami palaipsniui išmintingos lyderystės elementai; reali...
<ul><li>5 e  – visaverčiai taikoma išmintinga lyderystė, kuri sudaro galimybes sąmoningam bendruomenės dalyvavimui ir tarn...
<ul><li>Tačiau, vis tik,  pirmasis žingsnis, yra įsivertinti situaciją : </li></ul><ul><li>Kas esame  – kokios mūsų vertyb...
<ul><li>Kokia mūsų organizacinė kompetencija  – darbuotojų ir organizacinis kompetentingumas?  </li></ul><ul><li>Kokie org...
<ul><li>Lyderystės poreikis išryškėja vykdomose veiklose, o stilius išsigrynina  įvykdžius  antrą žingsnį sudarančius etap...
<ul><li>Organizacijos darbuotojų koncentravimasis į save (pvz., kompetenciją, patirtis, vertybes, nuostatas), asmeninio po...
<ul><li>Lyderio veikla / veikimas remiasi trimis lyderystės dimensijomis –  kognityvia  (mąstymo),  veiklos  ir  emocine ,...
.  Nuoseklaus linijinio ir ciklinio, transformacinio linijinio ir ciklinio lyderystės vystymosi procesų dermė: dalyvaujanč...
<ul><li>Paminėtose trijose dimensijose išryškėja  trys pagrindiniai modelio komponentai – veikla, dalyvavimas, mokymasis. ...
<ul><li>Pripažįstant trijų dimensijų (veikos, emocinės ir kognityvios) integralumą ir poveikį lyderystės vystymui bei taik...
 
<ul><li>Vadinasi, kiekvienas lyderystės vystymosi komponentas –  dalyvavimas, veikla, lyderystė ir mokymasis  – atstovauja...
<ul><li>Tai reikštų, kad esant aktyvesnei veiklai ir įsitraukusiam dalyvavimui, prasmingam ir giliam mokymuisi bei apgalvo...
<ul><li>Lyderystės vystymosi komponentai, atstovaujantys ašis, nėra patys sau, o sudaro skales: </li></ul><ul><li>veiklos ...
<ul><li>mokymosi   komponentas  atstovauja mokymosi skalę, kurios diskursas yra nuo naujoko (turinčio pirminį rinkinį komp...
 
<ul><li>Veiklos ir dalyvavimo komponentai yra pagrindiniai, sudarantys kontekstą vystytis lyderystei ir mokytis įvairiose ...
<ul><li>Todėl ir aktualu įsisąmoninti lyderystės ir mokymosi neatskiriamumą bei šiems komponentams būdingas vystymosi bei ...
<ul><li>kuo stipresnis individualizmas ir pasyvumas organizacijoje, tuo primityvesni taikomi lyderystės stiliai (pvz., aut...
<ul><li>kuo daugiau galimybių veikloje pripažinti savo ir kitų kompetentingumą įgyjant naujų kompetencijų, tuo didesnės ga...
 
<ul><li>Kokiu laikme čiu mes gyvename? </li></ul><ul><li>Kokiame kontekste veikia mokyklos?  </li></ul>
<ul><li>Kaip mes identifikuojam save Europos Sąjungoje ir Pasaulyje? </li></ul>
 
<ul><li>Kaip identifikuoja mus Europos Sąjungoje ir Pasaulyje? </li></ul>
 
 
 
<ul><li>Kokiais mes norime būti?  </li></ul>
<ul><li>? </li></ul>
<ul><li>Kokios mokyklos mums reikia? </li></ul><ul><li>Kokia mokykla yra gera?   </li></ul>
<ul><li>Kas man yra mokykla, kurioje aš dirbu ir kas mokyklai esu aš? </li></ul>
 
 
<ul><li>Kas mes esame vieni kitiems? </li></ul>
T ikrintojai AŠ
Mokytojas
Pasakykit kaip mane  tikrinsite, a š  pasakysiu kaip a š  elgsiuos
Kolega  AŠ
AŠ Kolegos
 
<ul><li>Ką mes mokome? </li></ul>
 
 
<ul><li>Ko mokyti? </li></ul>
 
<ul><li>Kaip mokyti? </li></ul>
<ul><li>Ar mokinys yra išmokomas? </li></ul>
<ul><li>Ar mokinys geba mokytis? </li></ul>
8   “t.p.”  pamoka Visi  t o  p aties amžiaus mokiniai  t uo  p ačiu metu, mokomi  t o  p aties mokytojo,  t oje  p ačioje...
<ul><li>Kas mums yra klasė? </li></ul><ul><li>Kas vaikui yra klasė? </li></ul>
 
 
 
 
O koks mokyklos valdymas turi būti?
<ul><li>Koks mokytojo vaidmuo? </li></ul><ul><li>Kokio mokytojo mums reikia? </li></ul>
<ul><li>? </li></ul>
<ul><li>Kuri paradigma geriausia: </li></ul><ul><li>Mokymo? </li></ul><ul><li>Mokmosi? </li></ul><ul><li>Sąveikos?  </li><...
Aš nekenčiu mokyklos Aš dirbu Sąveikos paradigmoje Aš dirbu mokymosi paradigmoje Aš taikau moderniu s  metodus
 
 
 
<ul><li>Ar mums reikia mokytojų - lyderių?   </li></ul>
<ul><li>LYDERIS   kilmė – angl.  lead  (kelias), leaden (keliauti). </li></ul>
<ul><li>Lyderiavimas   - tai poveikio žmonėms menas, veikiant įtikinimu ar pavyzdžiu; tai asmens savybė veikti kitą asmenį...
 
 
 
<ul><li>Lyderis turi turėti pasekėjų; </li></ul>
<ul><li>2. Lyderis turi daugiau įtakos pasekėjams, negu jie jam; </li></ul>
<ul><li>3. Lyderystė numato poveikį pasekėjams tam, kad būtų pasiekti bendri grupiniai tikslai. </li></ul>
<ul><li>Ar  galima išugdyti lyderius? </li></ul>
<ul><li>Ar aš noriu būti lyderiu? </li></ul>
Mūsų stiprios pusės Mūsų silpnos pusės
Upcoming SlideShare
Loading in...5
×

3 g. cibulskas

1,634

Published on

Published in: Education, Business, Real Estate
0 Comments
0 Likes
Statistics
Notes
  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

No Downloads
Views
Total Views
1,634
On Slideshare
0
From Embeds
0
Number of Embeds
2
Actions
Shares
0
Downloads
18
Comments
0
Likes
0
Embeds 0
No embeds

No notes for slide
  • . Kuriant aprašą numatyti (jau vykdomi) ir kiti, tolimesni žingsniai: 2. Sėkmingos lyderystės Lietuvos mokyklose bei regionuose patirties analizė Remiantis Lyderių laiko atskirų komponentų veiklos rezultatais, patirties refleksijomis bei atvejų analize analizuojamos sėkmingos lyderystės Lietuvos mokyklose bei regionuose patirtys, atliekama įvairių vadovavimo ir lyderiavimo modelių aprašų analizė bei konceptualus pagrindimas. 3. Lyderystės perspektyvų, prielaidų bei sąlygų mokyklos, regiono bei nacionaliniu lygmeniu apibrėžimas Remiantis gretutinėse projekto veiklose atliktais tyrimais, sukurtais produktais bei literatūros ir atvejų analize apibendrinamos lyderiavimo sąlygų gerinimo šalies, steigėjo bei mokyklos lygmeniu prielaidos bei perspektyvos, ruošiant LMM aprašą, pateikiamos pažangios lyderystės plėtros Lietuvos mokyklose patirtis. 4. Sukurti karjeros mokykloje bei švietimo srityje sistemos gaires ugdant partnerystę bei gebėjimą dalintis lyderyste. Remiantis gretutinėse projekto veiklose atliktais tyrimais bei mokslinėmis užsienio ekspertų bei Lietuvos tyrėjų įžvalgomis apžvelgiant lyderystės idėjų diegimo galimybes Lietuvos mokyklose bei kuriant karjeros mokykloje bei švietimo srityje sistemos gaires, parengti modelio (bendrieji principai, organizacinė aplinka, veiklos procesai, technologinė aplinka, finansavimas, teisinė aplinka, kokybės valdymas, rizikos valdymas, modelio palaikymas ir veiksmingumo užtikrinimas) aprašą, orientuotą į jo galimą realizavimą, pateikiant rekomendacijas reikalingų teisės aktų kūrimo projektams. Kaip jau buvo minėta, rengiant LMM aprašą bus remiamasi: Konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir užsienyje tyrimu (veikla 2.1); Konsultavimo paslaugų ir pasiūlos modelio aprašu (veikla 2.2); VA koncepcija bei rengimo ir įgyvendinimo modeliu (veikla 2.6); Lietuvos mokyklų valdymo efektyvumo tyrimu (veikla 2.7); Vadybinių kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo bei neformalaus jų papildymo galimybių studija (veikla 2.9); Longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimu (veikla 2.15); Teoretikų bei tyrėjų darbais, nagrinėjančiais mokyklų valdymą, lyderystę; Projekto užsienio ekspertų (prof. dr. Andy Hargreaves PhD, prof. dr. Louise Stoll PhD, dr. Dean Fink) bei Lietuvos specialistų patirtimi; Suinteresuotų šio komponento produktais asmenų bei grupių pasiūlymais (ypač per projekte numatytas viešąsias konsultacijas).
  • N ors produktyvumas Lietuvos tekstilės ir aprangos sektoriuje augo, jo pozicijos pagal šį rodiklį yra labai silpnos ir netgi blogėjančios. Mūsų šalyje pasiektas ir tekstilės gaminių gamybos ir drabužių siuvimo produktyvumas tarp Europos sąjungos šalių 2006 metais užėmė 25 –ą vietą, tuo tarpu 2004 metais atitinkamai būta 21-je ir 23-je vietoje. Ir Latvijoje ir Estijoje produktyvumo rodikliai šiame sektoriuje geresni.
  • 3 g. cibulskas

    1. 1. ES SF MOKYKL Ų TOBULINIMO PROGRAMA+ Projekto „Lyderių laikas“ baigiamoji konferencija 2011 05 18 Mokyklų tobulinimo centras
    2. 2. <ul><li>Lyderystės plėtros modeliai mokyklos, savivaldybės ir šalies lygmenimis: savarankiškumo stiprinimas, iniciatyvų skatinimas </li></ul><ul><li>Dr. Gintautas Cibulskas </li></ul>
    3. 3. Mokyklų valdymo (lyderystės) modelio tikslas ir uždaviniai 2009 11 – 2011 04 <ul><li>Sukurti tvariosios lyderystės principais grindžiamą modelio aprašą, orientuojantis į mokymąsi remiančią lyderystę </li></ul><ul><ul><li>Išanalizuoti sėkmingas lyderystės plėtros Lietuvos mokyklose bei regionuose patirtis </li></ul></ul><ul><ul><li>Apibrėžti lyderystės perspektyvas, prielaidas bei sąlygas mokyklos, regiono bei nacionaliniu lygmeniu </li></ul></ul><ul><ul><li>Remiantis gretutinėse projekto veiklose atliktais tyrimais bei sukurtais produktais įvertinti LMM įgyvendinimo perspektyvas bei paruošti įgyvendinimo mechanizmą </li></ul></ul><ul><ul><li>Sukurti karjeros mokykloje bei švietimo srityje sistemos gaires ugdant partnerystę bei gebėjimą dalintis lyderyste </li></ul></ul>
    4. 4. <ul><li>Kur mes esame? </li></ul>
    5. 5. <ul><li>Kur mes einame? </li></ul>
    6. 6. Švietimo misija <ul><li>1) padėti asmeniui suvokti šiuolaikinį pasaulį, įgyti kultūrinę bei socialinę kompetenciją ir būti savarankišku, veikliu, atsakingu žmogumi, norinčiu ir gebančiu nuolat mokytis bei kurti savo ir bendruomenės gyvenimą; </li></ul><ul><li>2) padėti asmeniui įgyti profesinę kvalifikaciją, atitinkančią šiuolaikinį technologijų, kultūros bei asmeninių gebėjimų lygį, ir sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą – nuolat tenkinti pažinimo poreikius, siekti naujų kompetencijų ir kvalifikacijų, reikalingų jo profesinei karjerai ir gyvenimo įprasminimui; </li></ul>
    7. 7. Švietimo misija <ul><li>3) užtikrinti darnią, žiniomis grįstą krašto ūkio, aplinkos ir kultūros plėtrą, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, nacionalinį saugumą ir demokratinės valstybės raidą ir taip stiprinti visuomenės kūrybines galias; </li></ul><ul><li>4) laiduoti tautos ir krašto kultūros tęstinumą, nuolatinį kūrimą, tapatybės išsaugojimą, puoselėti šios kultūros atvirumą ir dialogiškumą. </li></ul>
    8. 10. <ul><li>Ar mes žinome kokių tikslų siekiame? </li></ul>
    9. 11. <ul><li>“ Jeigu aš nežinau, kur einu, kaip sužinosiu, kad jau atėjau” </li></ul><ul><li>M. Tvenas </li></ul>
    10. 13. <ul><li>Ar pasiekiame mes šiuos tikslus? </li></ul>
    11. 14. <ul><li>“ Nėra labiau beprasmiško užsiėmimo, kaip superefektyviai atlikti tai, ko niekam nereikia...” </li></ul><ul><li>P. Drucker, 1963 </li></ul>
    12. 16. Švietimo tikslai <ul><li>1) išugdyti kiekvienam jaunuoliui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru , siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi , išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą , užtikrinant valstybinės kalbos , gimtosios ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą ir sveikai gyventi ; </li></ul>
    13. 17. ES šalių gyventojai: gimusiųjų vidutinė gyvenimo trukmė metais 80,1 79,7 79,7 79,6 79,5 79,5 79,4 79,4 79,4 79,4 79,4 79,1 79,0 78,3 78,3 77,6 77,6 77,3 76,2 75,0 74,3 73,9 73,0 72,9 72,6 71,9 71,3 71,1 80,5 80,1 70 72 74 76 78 80 82 Ispanija* Italija** Švedija** Liuksemburgas Austrija Airija Kipras* ES-15* Prancūzija Malta Nyderlandai* Suomija Vokietija* Graikija* Jungtinė Karalystė* Portugalija* ES Slovėnija Belgija** Danija** Čekijos Respublika Lenkija* Slovakija ES-12 Vengrija Estija Bulgarija* Rumunija* Lietuva Latvija
    14. 18. S avižudybės 100000 gyventojų ES šalyse 37,0 23,2 22,5 22,0 19,6 18,7 17,6 16,3 15,6 15,1 15,0 14,8 13,8 12,2 12,0 11,9 11,8 11,2 11,0 11,0 10,0 9,9 9,6 9,6 8,7 7,0 6,7 5,9 4,2 3,1 0,7 0 5 10 15 20 25 30 35 40 Lietuva Vengrija Latvija Slovėnija Belgija** Estija Suomija Prancūzija* ES-12 Europos regionas Lenkija Austrija Čekijos Respublika Danija** Rumunija* Slovakija Švedija* ES Bulgarija* Vokietija* ES-15* Liuksemburgas Portugalija* Airija Nyderlandai* Ispanija* Jungtinė Karalystė* Italija** Malta Graikija Kipras*
    15. 19. ES šalių gyventojai: naujagimių skaičius 1000 gyventojų , 14,8 12,6 12,0 11,9 11,8 11,5 11,3 11,2 11,0 10,9 10,7 10,7 10,6 10,4 10,4 10,2 10,1 10,0 9,7 9,6 9,6 9,6 9,5 9,5 9,4 9,3 9,0 9,0 9,0 8,6 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 Airija Prancūzija Jungtinė Karalystė* Danija* Liuksemburgas Nyderlandai Belgija Švedija Suomija Kipras Estija Ispanija* ES-15* ES Portugalija Rumunija Slovakija Čekijos Respublika Vengrija ES-12 Malta Graikija* Austrija Italija Latvija Lenkija* Slovėnija Bulgarija* Lietuva Vokietija*
    16. 20. Standartizuoto mirtingumo rodiklis 100000 gyventojų ES šalyse: išorinės mirties priežastys, 156 131 116 69 68 65 63 62 60 56 55 54 49 46 45 45 44 44 43 42 41 37 34 34 33 32 30 29 27 26 0 20 40 60 80 100 120 140 160 180 Lietuva Latvija Estija Suomija Vengrija ES12 Lenkija Slovėnija Rumunija* Slovakija Čekijos respublika Belgija** Prancūzija* Danija** Bulgarija* Portugalija* Švedija* Austrija ES Liuksemburgas Kipras* ES-15* Italija** Graikija Ispanija* Vokietija* Airija Jungtinė Karalystė* Nyderlandai* Malta
    17. 21. Standartizuoto mirtingumo rodiklis 100000 gyventojų ES šalyse: su alkoholio vartojimu susijęs mirtingumas 191 158 157 129 115 102 94 93 91 89 81 76 75 72 71 69 68 67 66 58 58 57 53 52 51 49 46 42 41 37 0 50 100 150 200 Lietuva Estija Latvija Vengrija Rumunija* ES-12 Slovėnija Suomija Slovakija Lenkija Čekijos Respublika Danija** Belgija** Prancūzija* Portugalija* Austrija ES Bulgarija* Liuksemburgas ES-15* Vokietija* Švedija Italija** Jungtinė Karalystė* Ispanija* Kipras* Airija Graikija Nyderlandai* Malta
    18. 23. Švietimo tikslai <ul><li>3) stiprinti visuomenės galias užtikrinant darnią krašto ūkio, aplinkos ir žmogiškųjų išteklių plėtrą, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, nacionalinį saugumą ir demokratinės valstybės raidą; </li></ul>
    19. 24. ES šalys: BVP procentas nuo viso ES -27 BVP,
    20. 25. Vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė, tūkst. Eurų 54,8 54,7 53,3 52,2 48,3 47,4 46,0 44,5 44,5 40,3 40,0 37,0 30,6 27,0 25,7 22,4 19,1 14,5 12,7 10,6 9,0 8,9 7,7 6,8 6,5 4,6 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 40,00 45,00 50,00 55,00 60,00 Danija Nyderlandai Norvegija Suomija Austrija Belgija Švedija Vokietija Airija Jung.Karalystė Prancūzija Italija Ispanija EU-27 Graikija Kipras Slovėnija Portugalija Čekija Lenkija Estija Vengrija Slovakija Latvija Lietuva Rumunija
    21. 26. Švietimo tikslai <ul><li>2 ) nustatyti jaunuolio kūrybinius gebėjimus ir pagal tai padėti jam įsigyti profesinę kvalifikaciją ir kompetenciją, atitinkančią šiuolaikinį kultūros bei technologijų lygį ir padedančią jam įsitvirtinti ir sėkmingai konkuruoti tolydžio kintančioje darbo rinkoje , perteikti šiuolaikinės technologinės, ekonominės bei verslo kultūros pagrindus, būtinus šalies ūkio pažangai, konkurencingumui bei subalansuotai raidai laiduoti, sudaryti sąlygas nuolat tenkinti pažinimo poreikius ir tobulėti mokantis visą gyvenimą; </li></ul>
    22. 28. Švietimo tikslai <ul><li>5) sudaryti sąlygas asmeniui įgyti demokratijos tradicijas įkūnijančius pilietinės bei politinės kultūros pagrindus, išplėtoti gebėjimus ir patirtį, būtiną asmeniui, kaip kompetentingam Lietuvos piliečiui, europinės ir pasaulinės bendrijos, daugiakultūrės visuomenės nariui. </li></ul>
    23. 30. 100 % Koks Lietuvos mokyklos potencialas ?
    24. 31. Kiek panaudojamas šis potencialas? ?
    25. 32. <ul><li>Kodėl jis nepanaudojamas? </li></ul>
    26. 34. <ul><li>Kokio švietimo mums reikės? </li></ul><ul><li>Kokios mokyklos mums reikės? </li></ul><ul><li>Kur mes ei sime ? </li></ul>
    27. 35. <ul><li>Kokia mokykla yra gera? </li></ul><ul><li>Ką mes mokome? </li></ul><ul><li>Ko mokyti? </li></ul><ul><li>Kaip mokyti? </li></ul><ul><li>Kas turi mokyti? </li></ul>
    28. 36. <ul><li>Kokio mokytojo mums reikia? </li></ul><ul><li>Ar mums reikalingas mokytojas – lyderis? </li></ul>
    29. 38. <ul><li>Probleminiai klausimai, į kuriuos reikėjo atsakyti </li></ul>
    30. 39. Kokie mūsų mokytojai?
    31. 40. Dauguma mokytojų turi lyderystės potencialą Dauguma yra nevykėliai Sudaryti sąlygas, kad jie atsiskleistų Sukurti tokias sąlygas, kad jie padarytų kiek įmanoma mažiau žalos
    32. 41. Kokių sąlygų reikia, kad jie atsiskleistų?
    33. 42. Veikla struktūroje Valdymo struktūra
    34. 44. Kokį modelį kurti?
    35. 45. Lyderystės modelis Valdymo modelis
    36. 46. Dauguma turi lyderystės potencialą Sudaryti sąlygas, kad jie atsiskleistų Veikla struktūroje Lyderystės modelis
    37. 47. <ul><li>Gebėjimas susitarti </li></ul>
    38. 50. <ul><li>Kas mes esame vieni kitiems? </li></ul>
    39. 51. G. Cibulskas© T ikrintojai AŠ
    40. 52. G. Cibulskas© Mokytojas
    41. 53. G. Cibulskas© Pasakykit kaip mane tikrinsite, a š pasakysiu kaip a š elgsiuos
    42. 54. G. Cibulskas© Kolega AŠ
    43. 55. G. Cibulskas© AŠ Kolegos
    44. 56. G. Cibulskas©
    45. 57. <ul><li>Noras dėti pastangas bendrų tikslų pasiekimui? </li></ul>
    46. 63. <ul><li>Lyderystė mokykloje pirmiausia siejama su mokymąsi remiančia lyderyste, tačiau vieno tikslaus ir aiškaus recepto, kaip vystyti ir įtvirtinti lyderystę mokykloje nėra. </li></ul>
    47. 64. <ul><li>Nuo 8-tojo dešimtmečio vykdomi užsienio šalyse tyrimai pagrindžia nuostatą, jog lyderystė ar lyderiavimas yra kontekstual u s ir situatyvus ir bendrų rekomendacijų teikimas lyderiavimui, skaidant jas į trijų kintamųjų, - šalies, steigėjo ir mokyklos – lygmenimis iš dalies yra problematiškas, </li></ul><ul><li>Lietuvoje yra 60 savivaldybių, kiekvienoje iš jų yra unikalios mokyklos, šiose mokyklose yra unikalus personalas ir unikali mokyklos kultūra. </li></ul>
    48. 65. <ul><li>Unikalumo nuneigimas ir holistiškumo (kuris šiuo atveju sunkiai įmanomas) sąvokos neadekvatus vartojimas, gali sukelti neigiamų pase k mių pačiose mokyklose, kuomet lyderystės idėja gali būti atmetama. </li></ul>
    49. 66. <ul><li>Lietuvos, o tuo pačiu ir kiekvienos jos mokyklos kontekstas (vieta, dydis, vadovai, personalas, kultūra ir kt.) yra skirtingas. </li></ul>
    50. 67. <ul><li>Neįmanoma surasti dviejų tokių pačių mokyklų, todėl galima manyti, kad kai kurios lyderystės mokykloje prielaidos gali būti bendros visoms mokykloms, tačiau kažkokia dalis prielaidų bus skirtingos. </li></ul>
    51. 68. <ul><li>P agrindini ai lyderystės aspekt ai yra tinkami ko gero visuose kontekstuose, tačiau kalbant apie lyderystę mokykloje, būtina turėti galvoje specifinį mokyklos kontekstą ir tai, kad lyderystė pati yra „minkštasis“ faktorius, kurį įspausti į „kietus“ rėmus kažin ar yra tikslinga, nes tuomet gali pradingti pati lyderystės idėja. </li></ul>
    52. 69. <ul><li>Neretai lyderystė mokykloje yra suvokiama, kaip vadovo lyderystė, t.y., kad mokyklų vadovai ir lyderiai yra tapatūs asmenys </li></ul>
    53. 70. <ul><li>P agal dabartinę mokyklos lyderystės sampratą lyderis jau nebėra tapatinamas tik su mokyklos vadovu, juo gali būti bet kuris mokyklos bendruomenės narys . </li></ul>
    54. 71. <ul><li>Tai reiškia, kad personalo darbuotojai, o taip pat tėvai, mokiniai gali reikštis kaip lyderiai tam tikroje savo veiklos srityje. </li></ul>
    55. 72. <ul><li>Kuo daugiau mokykloje bus tokių mokytojų, kuriems bus sudaromos sąlygos lyderiauti jie bus skatinami ir puoselėjami, tuo bus geresnės sąlygos siekiant sėkmingos ir efektyvios švietimo lyderystės. </li></ul>
    56. 73. Lyderystė mokykloje Asmeninis lygmuo Kolegų lygmuo Mokinių lygmuo Išorės subjektų lygmuo Dalijimasis patirtimi Lyderystės skatinimo priemonės Iniciatyvumas Ir atsakomybė Požiūris, kad lyderiais gali būti visi Investicijos į lyderių ugdymą Profesinė kompetencija Kolegų palaikymas Karjeros galimybės Gebėjimas daryti įtaką Palankus vadovų požiūris
    57. 74. Mokykla Dalyvavimas Strateginiame planavime Partnerystės, priimant sprendimus, skatinimas Realaus strateginio Planavimo mokyklose įdiegimas Vadovų atestacija Vadovų priėmimas į darbą Kvalifikacijos tobulinimo sistema Stebėsena skatinanti lyderystę
    58. 75. Mokykla Stebėsenos, skatinančios lyderystę ir atsakomybę įdiegimas Realaus strateginio planavimo principų įdiegimo sąlygų sudarymas Mokyklų savarankiškumas Valdymo liberalizavimas + atsakomybė
    59. 77. Nuoseklus linijinis lyderystės vystymosi procesas: liberalios / atsitraukusios lyderystės išsivystymas toksišką lyderystę
    60. 78. Nuoseklus linijinis lyderystės vystymosi procesas: biurokratinės lyderystės išsivystymas į toksišką lyderystę
    61. 79. Nuoseklus linijinis lyderystės vystymosi modelis: autokratinės lyderystės išsivystymas į toksišką lyderystę
    62. 80. Nuoseklus linijinis lyderystės vystymosi modelis: charizmatinės lyderystės išsivystymas į toksišką lyderystę
    63. 81. . Konkuruojantis linijinis lyderystės vystymosi procesas: narciziškos lyderystės išsivystymas į demokratišką arba autoritarinę lyderystę
    64. 82. Konkuruojantis linijinis lyderystės vystymosi procesas: situacinės lyderystės išsivystymas į bet kurį primityvios arba paternalistinės, arba modernios, arba išmintingos lyderystės stilių
    65. 83. Konkuruojantis linijinis lyderystės vystymosi procesas: autokratinės lyderystės išsivystymas į veikiančią lyderystę
    66. 84. Nuoseklus linijinis lyderystės vystymosi procesas: autokratinės lyderystės išsivystymas į tarpininkaujančią / atstovaujančią lyderystę
    67. 85. Nuoseklaus ciklinio ir transformacinio linijinio bei ciklinio lyderystės vystymosi procesų dermė: autokratinės lyderystės išsivystymas į tarnaujančią lyderystę
    68. 86. Nuoseklaus ciklinio, transformacinio ir nuoseklaus linijinio lyderystės vystymosi procesų dermė: autokratinės lyderystės išsivystymas į veikiančią lyderystę
    69. 87. Konkuruojančio linijinio, transformacinio linijinio ir ciklinio lyderystės vystymosi procesų dermė: biurokratinės arba autokratinės lyderystės išsivystymas į atstovaujančią lyderystę
    70. 88. . Linijinio nuoseklaus, transformacinio linijinio ir ciklinio bei konkuruojančio linijinio lyderystės vystymosi procesų dermė: deleguojančios lyderystės išsivystymas į transformacinę arba tvariąją lyderystę
    71. 89. Nuoseklaus linijinio ir transformacinio linijinio lyderystės vystymosi procesų dermė: išmintingos ekspertinės lyderystės transformacija į besidalijančią lyderystę
    72. 90. Transformacinio linijinio ir ciklinio lyderystės vystymosi procesų dermė: išmintingos ir paternalistinės lyderystės stilių dermės transformacija į išmintingosios lyderystės stilių dermę
    73. 95. <ul><li>0 – lyderystės ir dalyvavimo bei veiklumo nebuvimas, atsitraukimas, pasyvumas, izoliacija; </li></ul><ul><li>1 a – taikoma primityvi lyderystė, vyrauja ignoravimas ir dalinis paklusnumas, tačiau egzistuoja įsisąmoninimas apie vykdomus veiksmus ir veiklas, tačiau ne apie kaitą ir kūrybiškumą; darbuotojai stebi, pasyviai mokosi iš kitų lyderystės įgūdžių, orientuojasi į formalius autoritetus lyderystės mokymesi (naujokas lyderis); </li></ul>
    74. 96. <ul><li>2 b - dar egzistuoja primityvios lyderystės elementai, tačiau išjudama link paternalistinės lyderystės, kurioje yra dalinis paklusnumas, tačiau gajus konformizmas; pasireiškia iniciatyvumas ir auga sąmoningumas dėl poreikio kaitai; darbuotojai turi galimybes lyderiauti, atliekant trumpalaikes užduotis (pradedantysis lyderis); </li></ul>
    75. 97. <ul><li>3 c – taikoma visaverčiai paternalistinė lyderystė, tačiau palaipsniui atsiranda ir modernios lyderystės elementai; dalyvavimas nėra pasyvus, dalinis; veikloje yra galimybių priimti sprendimus patiems arba aktyviai dalyvauti sprendimų priėmime; darbuotojai turi galimybes lyderiauti vykdant trumpalaikes ir ilgalaikes užduotis, dirbdami grupėse ir / ar komandose, t. y. turi lyderiavimo praktikos (kompetentingas lyderis); </li></ul>
    76. 98. <ul><li>4 d – visaverčiai taikoma moderni lyderystė ir inkorporuojami palaipsniui išmintingos lyderystės elementai; realizuojamas integralus dalyvavimas, bendruomenės įsigalina veikimui ir atsakomybei, vyrauja paramos atmosfera; darbuotojai visaverčiai lyderiauja, vykdydami ugdymą ir mentorystę, dalijasi patirtimi, turi pakankamai lyderiavimo praktikos ir vykdo sklaidą organizacijos aplinkoje bei už jos ribų, atstovaudami organizaciją (patyręs lyderis); </li></ul>
    77. 99. <ul><li>5 e – visaverčiai taikoma išmintinga lyderystė, kuri sudaro galimybes sąmoningam bendruomenės dalyvavimui ir tarnystei, dalijimuisi ir paslaugumui; vyrauja įsitraukimas, įsigalinimas, vystymas/is; kiekvienas bendruomenės narys pasitiki savimi ir yra pasirengęs lyderiauti, atsižvelgiant į konkrečias veiklas, užduotis, tikslus, kontekstus ar situacijas, prisiimdamas atsakomybes ir rizikas; kiekvienas darbuotojas pasitiki savo kompetentingumu dalyvauti kaitoje ar / ir ją inicijuoti; darbuotojai kompetentingi lyderiauti vertinant, integruojant, transformuojant, modifikuojant ir keičiant (ekspertas lyderis). </li></ul>
    78. 100. <ul><li>Tačiau, vis tik, pirmasis žingsnis, yra įsivertinti situaciją : </li></ul><ul><li>Kas esame – kokios mūsų vertybės, nuostatos, moralė, etika, kultūra? </li></ul><ul><li>Kur esame – kokias vykdome užduotis, ką esame nuveikę, kokių siekiame tikslų,? </li></ul><ul><li>Kuo disponuojame – kokie mūsų ištekliai (intelektiniai, socialiniai, moraliniai, finansiniai, materialiniai? </li></ul>
    79. 101. <ul><li>Kokia mūsų organizacinė kompetencija – darbuotojų ir organizacinis kompetentingumas? </li></ul><ul><li>Kokie organizacijai yra aktualūs pagrindiniai konceptai - demokratija ar autokratija; bendradarbiavimas ar konfliktas; lygybė ar įvairiapusiškumas; teisingumas ar sąžiningumas; taisyklės, teisės ar laisvė ir tvarka; individas ar bendruomenė; parama ar atsitraukimas; įgalinimas ar paklusnumas; galia ar autoritetas ir t. t. </li></ul>
    80. 102. <ul><li>Lyderystės poreikis išryškėja vykdomose veiklose, o stilius išsigrynina įvykdžius antrą žingsnį sudarančius etapus, kuriame derinami trys komponentai – </li></ul><ul><ul><ul><li>organizacinė bei individuali savirefleksija ir įsivertinimas; </li></ul></ul></ul><ul><ul><ul><li>siekiamų tikslų suformulavimas ir apsisprendimas dėl aktualių organizacijai adaptuojamų inovacijų; </li></ul></ul></ul><ul><ul><ul><li>konkretaus lyderystės stiliaus taikymas skirtinguose veiklos etapuose, veikiant pagal esamą situaciją ir kontekstą, sudarant prielaidas lyderystės stilių kaitos realizavimui : </li></ul></ul></ul>
    81. 103. <ul><li>Organizacijos darbuotojų koncentravimasis į save (pvz., kompetenciją, patirtis, vertybes, nuostatas), asmeninio potencialo įsivertinimas ir savirefleksija; </li></ul><ul><li>Organizacinis atidumas įvairiapusiškumui ir organizacinė refleksija (grupėse, komandose); </li></ul><ul><li>Esamo konteksto supratimas organizacijos ir individualiame lygmenyse; </li></ul>
    82. 104. <ul><li>Lyderio veikla / veikimas remiasi trimis lyderystės dimensijomis – kognityvia (mąstymo), veiklos ir emocine , kurios integruojamos lyderystėje keturiais komponentais: nustatymu, vertinimu, bendra sąranga, sklaida. </li></ul>
    83. 105. . Nuoseklaus linijinio ir ciklinio, transformacinio linijinio ir ciklinio lyderystės vystymosi procesų dermė: dalyvaujančios lyderystės išsivystymas į tvariąją lyderystę
    84. 106. <ul><li>Paminėtose trijose dimensijose išryškėja trys pagrindiniai modelio komponentai – veikla, dalyvavimas, mokymasis. Prie jų prisijungia ketvirtasis – lyderystė , kuris: nėra statiškas, stabilus; yra besivystantis; neįmanomas be veiklos ir dalyvavimo, aktyvumo ir bendruomeniškumo; išryškėja asmeniui veikiant ir mokantis įvairiose veiklos ir mokymosi situacijose Šiuo atveju natūralioje veiklos aplinkoje integruojasi asmens / grupės, bendruomenės reflektyvus mokymasis, mokymasis iš patirties, praktinis mokymasis, savivaldus ir savaiminis mokymasis. </li></ul>
    85. 107. <ul><li>Pripažįstant trijų dimensijų (veikos, emocinės ir kognityvios) integralumą ir poveikį lyderystės vystymui bei taikymui, ir lyderystės fenomeno organiškumą / procesualumą, galima teigti, jog lyderystės vystymas/is bet kurioje švietimo organizacijoje vyksta vienu metu horizontaliai, vertikaliai ir įstrižai </li></ul>
    86. 109. <ul><li>Vadinasi, kiekvienas lyderystės vystymosi komponentas – dalyvavimas, veikla, lyderystė ir mokymasis – atstovauja konkrečias ašis: veikla - X – kategorijų ašį, o dalyvavimas - Y – kategorijų ašį; mokymasis atstovauja Z1 ir lyderystė Z 2 – gylio, prasmingumo ašis. </li></ul>
    87. 110. <ul><li>Tai reikštų, kad esant aktyvesnei veiklai ir įsitraukusiam dalyvavimui, prasmingam ir giliam mokymuisi bei apgalvotai lyderystei, tuo darnesnė organizacijos veikla ir valdymas. </li></ul><ul><li>Lyderystės vystymui/si svarbus įgyvendinimas ir praktika, todėl aktualu išryškinti procesualumą ir kryptis </li></ul>
    88. 111. <ul><li>Lyderystės vystymosi komponentai, atstovaujantys ašis, nėra patys sau, o sudaro skales: </li></ul><ul><li>veiklos komponentas atstovauja veiklos skalę, kurioje diskursas yra nuo pasyvumo iki aktyvumo; </li></ul><ul><li>dalyvavimo komponentas atstovauja dalyvavimo skalę, kurioje diskursas yra nuo individualizmo iki bendruomeniškumo; </li></ul>
    89. 112. <ul><li>mokymosi komponentas atstovauja mokymosi skalę, kurios diskursas yra nuo naujoko (turinčio pirminį rinkinį kompetencijų, kurias gali taikyti ribotoje aplinkoje, tipinėse situacijose) iki eksperto (turinčio platų rinkinį kompetencijų, taikomų įvairiuose kontekstuose bei situacijose, kurios yra žinomos ir nežinomos, tipinės ir netipinės); </li></ul><ul><li>lyderystės komponentas atstovauja lyderystės skalę, kurios diskursas yra nuo primityvumo (primityvios lyderystės tipo stilių) iki išmintingumo (išmintingos lyderystės tipo stilių). </li></ul>
    90. 114. <ul><li>Veiklos ir dalyvavimo komponentai yra pagrindiniai, sudarantys kontekstą vystytis lyderystei ir mokytis įvairiose aplinkose bei situacijose. Taigi, lyderystės ir mokymosi komponentai yra kontekstualūs ir jų turinys kinta pagal situacijas, atvejus, kontekstus. </li></ul>
    91. 115. <ul><li>Todėl ir aktualu įsisąmoninti lyderystės ir mokymosi neatskiriamumą bei šiems komponentams būdingas vystymosi bei kaitos (kintamumo) charakteristikas, t. y. nėra galutinio ir nekintamo lyderystės modelio, kaip nėra galutinio ir nekintamo lyderystės stiliaus bei baigtinio mokymosi. </li></ul>
    92. 116. <ul><li>kuo stipresnis individualizmas ir pasyvumas organizacijoje, tuo primityvesni taikomi lyderystės stiliai (pvz., autokratinis, biurokratinis, liberalus), tuo mažiau galimybių yra bendruomenės nariams mokytis iš aplinkos, vieniems iš kitų, veiklos. Vadinasi, daugiau tokioje organizacijoje yra izoliuotumo, pasyvumo, atsitraukimo, stebėjimo, kontrolės ir pan. </li></ul>
    93. 117. <ul><li>kuo daugiau galimybių veikloje pripažinti savo ir kitų kompetentingumą įgyjant naujų kompetencijų, tuo didesnės galimybės organizacijos bendruomenei vystyti bendrą žinojimą (mentalinį ir intelektinį potencialą), plėtoti įgūdžius iki meistriškumo, keisti sąmoningai supratimą, orientuojantis į kaitą ir pripažįstant jos vertingumą organizacijos veiklai ir žmonėms. </li></ul>
    94. 119. <ul><li>Kokiu laikme čiu mes gyvename? </li></ul><ul><li>Kokiame kontekste veikia mokyklos? </li></ul>
    95. 120. <ul><li>Kaip mes identifikuojam save Europos Sąjungoje ir Pasaulyje? </li></ul>
    96. 122. <ul><li>Kaip identifikuoja mus Europos Sąjungoje ir Pasaulyje? </li></ul>
    97. 126. <ul><li>Kokiais mes norime būti? </li></ul>
    98. 127. <ul><li>? </li></ul>
    99. 128. <ul><li>Kokios mokyklos mums reikia? </li></ul><ul><li>Kokia mokykla yra gera? </li></ul>
    100. 129. <ul><li>Kas man yra mokykla, kurioje aš dirbu ir kas mokyklai esu aš? </li></ul>
    101. 132. <ul><li>Kas mes esame vieni kitiems? </li></ul>
    102. 133. T ikrintojai AŠ
    103. 134. Mokytojas
    104. 135. Pasakykit kaip mane tikrinsite, a š pasakysiu kaip a š elgsiuos
    105. 136. Kolega AŠ
    106. 137. AŠ Kolegos
    107. 139. <ul><li>Ką mes mokome? </li></ul>
    108. 142. <ul><li>Ko mokyti? </li></ul>
    109. 144. <ul><li>Kaip mokyti? </li></ul>
    110. 145. <ul><li>Ar mokinys yra išmokomas? </li></ul>
    111. 146. <ul><li>Ar mokinys geba mokytis? </li></ul>
    112. 147. 8 “t.p.” pamoka Visi t o p aties amžiaus mokiniai t uo p ačiu metu, mokomi t o p aties mokytojo, t oje p ačioje patalpoje t omis p ačiomis priemonėmis turi t aip p at gerai pasiekti t ą p atį tikslą, per t ą p atį laiką.
    113. 148.
    114. 149. <ul><li>Kas mums yra klasė? </li></ul><ul><li>Kas vaikui yra klasė? </li></ul>
    115. 154. O koks mokyklos valdymas turi būti?
    116. 155. <ul><li>Koks mokytojo vaidmuo? </li></ul><ul><li>Kokio mokytojo mums reikia? </li></ul>
    117. 156. <ul><li>? </li></ul>
    118. 157. <ul><li>Kuri paradigma geriausia: </li></ul><ul><li>Mokymo? </li></ul><ul><li>Mokmosi? </li></ul><ul><li>Sąveikos? </li></ul><ul><li>....... </li></ul>
    119. 158. Aš nekenčiu mokyklos Aš dirbu Sąveikos paradigmoje Aš dirbu mokymosi paradigmoje Aš taikau moderniu s metodus
    120. 162. <ul><li>Ar mums reikia mokytojų - lyderių? </li></ul>
    121. 163. <ul><li>LYDERIS kilmė – angl. lead (kelias), leaden (keliauti). </li></ul>
    122. 164. <ul><li>Lyderiavimas - tai poveikio žmonėms menas, veikiant įtikinimu ar pavyzdžiu; tai asmens savybė veikti kitą asmenį, paskatinant jo didesnį pasiryžimą veiklai; </li></ul><ul><li>Menas arba toks įtakos žmonėms darymo procesas tam, kad jie savanoriškai dėtų pastangas ir entuziazmą tikslų pasiekimui (G. Weirich) </li></ul>Lyderystės samprata
    123. 168. <ul><li>Lyderis turi turėti pasekėjų; </li></ul>
    124. 169. <ul><li>2. Lyderis turi daugiau įtakos pasekėjams, negu jie jam; </li></ul>
    125. 170. <ul><li>3. Lyderystė numato poveikį pasekėjams tam, kad būtų pasiekti bendri grupiniai tikslai. </li></ul>
    126. 171. <ul><li>Ar galima išugdyti lyderius? </li></ul>
    127. 172. <ul><li>Ar aš noriu būti lyderiu? </li></ul>
    128. 173. Mūsų stiprios pusės Mūsų silpnos pusės
    1. A particular slide catching your eye?

      Clipping is a handy way to collect important slides you want to go back to later.

    ×