Plenarinis pranešimas, „Kompiuterininkų dienos - 2013“ Šiauliai, 2013.09.20 d.

1. LIETUVOS VALSTYBĖS
INFORMACIJOS POLITIKOS
SITUACIJA IR PERSPEKTYVOS
2013.10.04
Šiauliai
Prof. Dr. Renaldas GUDAUSKAS
Lietuvos nacionalinės Martyno
Maţvydo bibliotekos generalinis
direktorius

2. SITUACIJA
2
Šaltinis – Valstybės kontrolė, 2012.
(Valstybės informacinių išteklių valdymas)

3. Ar tinkamai pasirengta valstybės
informacinių išteklių valdymui?
 Nesudarytos visų valstybės informacinių išteklių
darnaus valdymo sąlygos.
 Neužtikrinamas nuoseklus valstybės informacinių
išteklių politikos formavimas.
 Valstybės informaciniai ištekliai valdomi
neveiksmingai.
3
Šaltinis – Valstybės kontrolė, 2012.
(Valstybės informacinių išteklių valdymas)

4. Ar valdant informacinius išteklius racionaliai
naudojamos valstybės biudţeto lėšos?
 Sukurtas valstybės informacinių išteklių
finansavimo priežiūros mechanizmas neužtikrina
lėšų panaudojimo pagrįstumo.
 Viešasis sektorius ne visada pasirenka finansiškai
palankiausią alternatyvą kuriant ir palaikant
valstybės informacinius išteklius.
4
Šaltinis – Valstybės kontrolė, 2012.
(Valstybės informacinių išteklių valdymas)

5. Ar išnaudojamos valstybės informacinių
išteklių galimybės tobulinti viešojo
sektoriaus veiklą?
 Viešojo sektoriaus sukurtas el. paslaugas ne
visada patogu ir saugu naudoti.
 Neišnaudojamos informacinių išteklių sąveikumo
galimybės.
5
Šaltinis – Valstybės kontrolė, 2012.
(Valstybės informacinių išteklių valdymas)

6. INVESTICIJOS
• Valstybės kapitalo investicijos į IT ir žinių visuomenės sektorių
per 2008 - 2012 m. laikotarpį sudaro 1,044 mlrd. Lt.
• Nė viena institucija 2008 - 2011 m. nevertino 384,89 mln. Lt
investicijų į IT pagrįstumo ir laukiamų rezultatų suderinamumo
su IVP kryptimis, nors šiuo laikotarpiu jos siekė 50% visų
valstybės investicijų į IT.
• Registrai turi technines galimybes vykdyti elektroninių
duomenų mainus, tačiau 86% duomenų apie registrų sąveiką
yra klaidingi.
6
Šaltinis – Valstybės kontrolė, 2012. (Valstybės informacinių išteklių
valdymas, žr. 3,4,9 p.)

7. DIAGNOZĖ
• IVP institucijos suvokia IRT investicijas kaip būdą
gauti daugiau valstybės asignavimų ir valdyti
svarbius išteklius, todėl perka įrangą ir diegia vis
naujus sprendimus, paskui prašo lėšų jiems
modernizuoti ir prižiūrėti; dar daugiau lėšų (taip pat
organizacinių ir teisinių pastangų) reikia siekiant
užtikrinti skirtingose institucijose sukurtų IS ir DB
sąveikumą.
7
Šaltinis : Viešosios politikos ir vadybos institutas, 2012 (Lietuvos
IVP ir prioritetų 2014-2020 vertinimas, žr. 14 p. )

8. VALDYMAS
• Šalyje trūksta aiškaus IV lyderio ar koordinatoriaus,
kuris arba turėtų pakankamą institucinį statusą, kad
galėtų pasiekti tarpinstitucinį susitarimą dėl ateities
sprendimų, arba turėtų pakankamus finansinius
svertus, kurie neleistų investuoti į besidubliuojančius
ir nepakankamai panaudojamus IT išteklius.
8
Šaltinis : Viešosios politikos ir vadybos institutas, 2012 (Lietuvos
IVP ir prioritetų 2014-2020 vertinimas, žr. 14 p. )

9. EFEKTYVUMAS
• Sukurtas valstybės informacinių išteklių
finansavimo mechanizmas nepakankamai
užtikrina lėšų panaudojimo pagrįstumą;
• Per 2008 - 2011 m. neįvertinta investicijų į IT
suma siekia 50% visų valstybės kapitalo
investicijų į IT.
9
Šaltinis – Valstybės kontrolė, 2012. (Valstybės informacinių
išteklių valdymas, žr. 30, 34 p.)

10. STRATEGINĖ NEATITIKTIS
 Bandymas 1996 metais priimtu Prezidento
dekretu formuoti informacijos politiką, jos
uždavinius yra nutrūkęs.
 Kiekviena nauja vykdomoji valdžia siekia
pozityvaus įvaizdžio kaip tam tikro projekto
rezultato, o ne nuoseklaus veikiančių valstybės
informacijos ir informavimo sistemų darbo.
10
Šaltinis: Parlamento studijos, 2012

11. PROBLEMOS
• Fragmentiški valstybės informacinių išteklių kūrimo, tvarkymo,
plėtros, saugos ir kt. procesų stebėsenos ir statistikos duomenys
neatskleidžia tikrųjų šio sektoriaus galimybių ir apimties,
perteklinių šios srities procesų, kurie neduoda pridėtinės vertės.
• Sunku sistemiškai kaupti, analizuoti, vertinti ir skleisti informaciją
apie visus valstybės valdymo procesus.
• Nepakankama ir nepatikima informacija apie valstybės valdomus
informacinius išteklius tampa kliūtimi formuoti šio sektoriaus
politiką, vykdyti strateginį planavimą, užtikrinti informacinių
išteklių saugą, techninį, organizacinį ir informacinį
suderinamumą.
11
Šaltinis – Valstybės kontrolė, 2012. (Valstybės informacinių
išteklių valdymas, žr. 30, 34 p.)

12. SPRENDIMAI
 Koreguoti ir papildyti LR Valstybės informacinių
išteklių valdymo ir LR Informacinės visuomenės
paslaugų įstatymus taip, kad įstatyminė bazė
aiškiai nustatytų informacinių išteklių nuoseklios
politikos kūrimo proceso tvarką bei politikos
valdymo institucinę sąrangą.
 Paruošti ir įteisinti aiškų, integralų bei
interoperabilų informacinių išteklių valdymo
modelį su išreikštu ir įgalintu instituciniu lyderiu.
12

13. PERSPEKTYVOS
13
Šaltinis – Valstybės kontrolė, 2012.
(Valstybės informacinių išteklių valdymas)

14. Nacionalinės informacijos politikos (NIP)
samprata
NIP formuotina industriniu, organizaciniu ir socialiniu
lygmeniu:
 Industrinis lygmuo siejamas su informacijos industrija kaip
sudėtine bendrojo industrijos sektoriaus dalimi.
 Organizacinis lygmuo siejamas su informacija kaip
strateginiu sėkmingos organizacijų raidos resursu.
 Socialinis lygmuo siejamas su informacijos laisve, piliečių,
kaip informacijos vartotojų, teise dalyvauti kuriant ir
realizuojant NIP
14

15. Nacionalinės informacijos
politikos paskirtis
 garantuoti harmoningą informacijos resursų,
informacinio aptarnavimo, informacijos sistemų
diegimą bei vartojimą;
 užtikrinti informacinės visuomenės vartotojų
poreikių tenkinimą ir įvairių informacijos sistemų
veiklos koordinavimą;
 siekti juridinių teisės aktų suderinamumo,
sudarant galimybes naudotis regioniniais ir
tarptautiniais informacijos tinklais ir sistemomis.
15

16. Esminiai nacionalinės informacijos
politikos veiksniai
 informacijos ir ryšių (komunikacijos) technologija;
 informacijos rinka;
 žmonių resursai;
 teisinė reguliuojančioji informacijos skleidimo aplinka.
16

17. Pagrindinis nacionalinės informacijos
politikos uţdavinys
UŽTIKRINTI ŽINIŲ, INFORMACIJOS
PRIEINAMUMĄ VISUOMENEI BEI SUDARYTI
GALIMYBES NAUDOTI INFORMACIJĄ KAIP
STRATEGINĮ VISŲ VISUOMENĖS
VEIKLOS SRIČIŲ VYSTYMO RESURSĄ.
17

18. Kritinė informacijos įtaka moksliniam
progresui
18
Mokslinė
Informacija
Kompetencija
Interoperabilumas
Mokslas
Tyrimai
Švietimas
Mokslinis
Progresas
Organizacijos
Bibliotekos
Universitetai
Virtualios org.
Kompiuteriniai ištekliai
Duomenų centrai
Klasteriai
Debesų kompiuterija
Programinė įranga
Taikomieji sprendimai
Autorizacija
Autentifikacija
IT sauga
Tinklai
Eksperimentiniai
Tyrimų
Nacionaliniai
Tarptautiniai
Tinklų sauga
Mokslo
instrumentai

19. Nacionalinės informacijos politikos
dimensijos
19
Mokslinė
techninė
informacija
Bibliotekos
IRT
Socialinės
problemos Ekonomika
Vyriausybės
informacija

20. Naujasis interoperabilumas
20
Šaltinis: ICT programa, 2007

21. Integralus informacijos politikos
koordinavimas
21
Vyriausybė
IVPT
Resursai Veiklos procesai Rezultatai
Institucinė informacinė
visuomenės plėtros
infrastruktūra

22. Nacionalinės informacijos politikos
dimensijos
22

23. Integruoti Lyderystės lygmenys
23
Šaltinis: Tozer, 2012, p. 49

24. Vyriausiojo informacijos specialisto
kompetencijų portfolio
24
Šaltinis: Kelner, Patrick, 2010

25. 25
AČIŪ UŢ DĖMESĮ!