Your SlideShare is downloading. ×
27 Reptilia5 Aves1
Upcoming SlideShare
Loading in...5
×

Thanks for flagging this SlideShare!

Oops! An error has occurred.

×

Introducing the official SlideShare app

Stunning, full-screen experience for iPhone and Android

Text the download link to your phone

Standard text messaging rates apply

27 Reptilia5 Aves1

1,734
views

Published on

Published in: Education, Business

0 Comments
0 Likes
Statistics
Notes
  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

No Downloads
Views
Total Views
1,734
On Slideshare
0
From Embeds
0
Number of Embeds
0
Actions
Shares
0
Downloads
15
Comments
0
Likes
0
Embeds 0
No embeds

Report content
Flagged as inappropriate Flag as inappropriate
Flag as inappropriate

Select your reason for flagging this presentation as inappropriate.

Cancel
No notes for slide

Transcript

  • 1. Ropli ų evoliucija Anthracosauria refers to a group of extinct reptile-like, amphibian-like tetrapods that flourished during the Carboniferous and early Permian periods, although precisely which species are included depends on one's definition of the taxon. As originally defined by Säve-Söderbergh in 1934 , the anthracosaurs, are a group of usually large aquatic Amphibia from the Carboniferous and lower Permian. As defined by Alfred Sherwood Romer however, the anthracosaurs include all non-amniote " Labyrinthodont " reptile-like amphibians , and Säve-Söderbergh's definition is more equivalent to Romer's suborder Embolomeri . This definition was also used by Edwin H. Colbert Robert L. Carroll in their textbooks of Vertebrate Palaeontology (Colbert 1969, Carroll 1988). Dr A. L. Panchen however restored the anthracosaurs to Säve-Söderbergh's original definition (Panchen 1970). With the cladistic revolution things have changed again. Michel Laurin (1996) uses the term in a cladistic sense to refer to only the most reptile-like tetrapods (no longer considered true amphibians) ( Diadectomorpha and Solenodonsauridae ) and the Amniotes . But Michael Benton (2000, 2004) makes the Anthracosaurs a paraphyletic order within the superorder Reptiliomorpha , along with the orders Seymouriamorpha and Diadectomorpha .
  • 2. Anthracosauria (ne amniotai, priskiriamos įvairios grupės (ir Seymouromorpha) Cotylosauria (amniotų protėviai)
  • 3. Ropli ų evoliucija
  • 4. Synapsida Cotylosauria [Anthracosauria] Amniotai Sauropsida (Reptilia +Mesosauria) ROPLIAI & PAUKŠČIAI ŽINDUOLIAI Ropli ų evoliucija
  • 5. Keturko jų (Tetrapoda) evoliucija Devonas Karbonas Permas Triasas Jura Šeimų sk. Pagal Benton, 2005 Nuo Permo tarp sausumos keturkojų pradeda dominuoti amniotai: sausėjo klimatas, pasikeitė augalija.
  • 6. Amniotų evoliucija AMNIOTA ANAPSIDA DIAPSIDA SYNAPSIDA SAUROPSIDA = Reptilia (monofiletinė grupė) Amniotai skilo į tris šakas: sinapsidus, anapsidus ir diapsidus.
  • 7. Amniotų evoliucija Pagal Benton, 2005 AMNIOTA Synapsida Eureptilia Anapsida Diapsida Žinduoliai Vėžliai Archosauria Lepidosauria Triasas Permas Karbonas Jura Therapsida 251 199,6 145,5 2 99 Perme atsiskyrė archozaurai ir lepidozaurai
  • 8. Amniotų evoliucija Seniausi amniotai: Hylonomus (315 mln. m.) Paleothyris (300 mln. m.) Kiaušiniai randami nuo triaso (vėliau) – ankstesnių kol kas nerasta 20 cm Hylonomus lyelli atlantas iš 6 dalių, žvynų nėra, būdingi pilviniai šonkauliai
  • 9. Amniotų evoliucija
    • Permo pabaigoje išmirė daug sausumos keturkojų.
    • Iš 48 šeimų išnyko 36 (75 % ).
    • Išnyko 50 % jūrinių bestuburių šeimų.
    • Manoma, kad Permo pabaigoje išnyko apie 80-96 % rūšių. Išnyko gan per trumpą laiką ~ 500 tūkst. m.
    • Sibiro teritorijoje išsiliejo apie 3 mln. km 3 bazaltinės lavos: į atmosferą pateko daug CO 2 , SO 2 . Pakilo atmosferos temperatūra, sumažėjo deguonies (šiltnamio efektas). Nuo karščio giliai apie žemyno pakraščius į ledą sušalęs metano hidratas atšilo ir metanas išsiveržė į vandenynų paviršių, dėl ko atmosfera dar labiau įkaito.
    • Išnyko daugelis augalų sausumoje bei planktono vandenyne.
    • Iš esmės pasikeitė ekosistemos (tai buvo ir didelių pokyčių riba tarp Paleozojaus ir Mezozojaus faunos).
    • Perme dominavo Synapsida, Mezozojuje labai išplito Diapsida: vėlyvajame Triase atsirado dinozaurai, krokodilai, pterozaurai, vėžliai ir žinduoliai.
  • 10. Amniotų evoliucija Pagal Benton, 2005 AMNIOTA Synapsida Eureptilia Anapsida Diapsida Žinduoliai Vėžliai Archosauria Lepidosauria Triasas Permas Karbonas Jura Therapsida 251 199,6 145,5 2 99 Išgyveno Lystrosaurus , kuris akst. Triase labai paplito ir sudarė 95 % keturkojų faunos !
  • 11. Amniotų evoliucija. Mezozojaus ropliai
    • Mezozojuje pradėjo išsiskirti žemynai.
    • Keturkojai jau buvo plačiai paplitę po visą Pangėjos žemyną – randamos fosilijos.
    • Triaso periodu klimatas pasikeitė į sausą ir karštą.
    • Triase evoliucionavo ir išplito archozaurai:
    • Krokodilai.
    • Pterozaurai, dinozaurai, paukščiai.
    • Visi kiti archozaurai vadinami buvo tekodontais – parafiletinė grupė.
  • 12. Amniotų evoliucija. Mezozojaus ropliai ARCHOSAURIA CROCODYLIA DINOSAURIA PTEROSAURIA “ Tekodontai”
  • 13. Mezozojaus ropliai. Vandens ropliai pagal Benton, 2005 http://www.natural-history-conservation.com/ http://128.150.4.107/news/mmg/mmg_disp.cfm?med_id=59809&from=mn Ichchtiozauras, ~ 1 m (2-16 m ilgio) pleziozaura i , ~ 7 m (2-14 m)
  • 14. Mezozojaus ropliai. Vandens ropliai Ichtiozaur ų did ž iausios akys iš visų gyvūnų (apie 30 cm). Temnodontosaurus platyodon 2 64 mm. http://www.ucmp.berkeley.edu/people/motani/ichthyo/eyes.html
  • 15. kreidoje – Mosasauria iki 20 m ilgio Mezozojaus ropliai. Vandens ropliai Hainosaurus 17.5 m. http://www.oceansofkansas.com/lindgren.html
  • 16. Mezozojaus ropliai. Archozaurai pagal Benton, 2005 Archosauria – Archozaurai “ valdantys ropliai”: dominavo Mezozojuje Žinomiausios grupės: Krokodilai; Pterozaurai; Dinozaurai; Paukščiai. Archozaurų protėviai vadinami Tekodontais (Thecodonta) – jų dantys buvo dantų alveolėse.
  • 17. Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Pterozaurai www.fw.vt.edu/fisheries/ornithology/Jan%2021%20-%20Bird%20 Origin s.ppt
  • 18. Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Pterozaurai http://www.dinosaur.net.cn/Museum/dino141/Quetzalcoatlus2.jpg iki 12 m http://www.abc.net.au/dinosaurs/fact_files/volcanic/quetzalcoatlus.htm Pterozaurai, paukščiai ir šikšnosparniai – vieninteliai aktyviai skraidantys (skraidžiusieji) stuburiniai. K ai kurie pterozaurai turėjo plaukiškas išaugas.
  • 19. Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Dinozaurai Dinozaurai skirstomi į dvi grupes: Driežadubeniai (Saurischia) ir Paukščiadubeniai (Ornithischia) Dinozaurai išplito Triaso pabaigoje. Tikriausiai dėl to, jog buvo daug laisvų ekologinių nišų (po masinio išmirimo Triase , prieš 225 mln.m.). Yra ir kt. teorijų (nukonkuravo kitus keturkojus).
  • 20. Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Dinozaurai smulkūs stambūs pagal Benton, 2005 Vėlyvasis triasas Jura išnykimas išnykimas Žolėdžiai Mėsėdžiai faunos Triaso pabaigoje dinozaurai sudarė 1-3 % faunos, Juros pradžioje – 50-90 % visų sausumos stuburinių.
  • 21. Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Dinozaurai Paukščiai DINOZAURAI DRIEŽADUBENIAI PAUKŠČIADUBENIAI Mėsėdžiai (Theropoda) Žolėdžiai (Sauropoda) Coelurosauria Maniraptora
  • 22. Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Dinozaurai pagal Benton, 2005
    • Driežadubeniai :
    • Theropoda (mėsėdžiai, bipedalizmas): Tyrannosaurus , Allosaurus ir kt.
    • Sauropoda (žolėdžiai): Apatosaurus (sen. Brontosaurus ), Diplodocus , Brachiosaurus
    • būdingi pneumatizuoti kaulai, oro maišai (lengvesnis kūnas)
    • Paukščiadubeniai (žolėdžiai):
    • Stegosaurus , Ancylosaurus , Triceratops
    Titanosauridae: Argentinosaurus : iki 35 m ilgio, 80-100 t. (22-26 m, 73 t.) (slankstelis 1,3 m; blauzdikaulis 1,55 m). Bruhathkayosaurus : 40 m, 200 t. (28-34m, 157 t.) Didesni nei 100-150 t. negali būti, nes negalėtų vaikščioti (kojų skersmuo toks, kad liestų viena kitą)
  • 23. Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Dinozaurai Brachiosaurus (anksčiau buvo laikomas didžiausiu dinozauru) http://en.wikipedia.org/wiki/Brachiosaurus
  • 24. Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Dinozaurai
    • Ektotermai ar endotermai?
    • Dideli Mezozojaus ropliai gyveno vidutinio klimato sąlygomis (kur dabar gyvena tik smulkūs ropliai, kurie nepalankiomis sąlygomis slepiasi įvairiose slėptuvėse ir užmiega). Taigi dideli dinozaurai “turėjo” būti endotermai, kad išgyventi tokiomis sąlygomis. Donozaurų liekano randamos poliariniuose regionuose (Australijoje, Aliaskoje), tačiau nepalankiomis salygomis galėjo migruoti į kitas teritorijas.
    pagal Benton, 2005
  • 25. Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Dinozaurai
    • Ektotermai ar endotermai?
    • Plėšrūno-aukos santykis. Plėšrūnų dinozaurų ir jų maisto santykis atitinka šiltakraujų gyvūnų ir jų grobio santykį (mažai plėšrūnų (2-3 % ) , daug maisto, kad palaikyti jų vidinę temperatūrą ir aktyvumą ištisus metus). Tačiau priklauso ir nuo plėšrūnų dydžio (dideli ektotermai atitinka endotermų plėšrūnų santykį).
    • Termoizoliacija: endotermams būdinga termoizoliacija, ektotermams ne (sugeria saulės radiaciją). Kai kuriems dinozaurams buvo būdinga termoizoliacinė danga (pakankamai įrodymų vis dar trūksta). Plunksnos tikriausiai atsirado kaip termoizoliacinė medžiaga, vėliau prisitaikė ir skraidymui.
    • Kaulų histologinė sandara: ektotermams būdingi augimo žiedai (sulėtėja augimas nepalankiomis sąlygomis, endotermai auga ištisus metus). Kai kuriuose dinozauruose jų nėra (kaulo struktūra kaip ir endotermų , b ū dinga Haverso sistema ), tačiau jie buvo būdingi kai kuriems pirmiesiems paukščiams, taigi turėjo būti būdinga ir jų protėviams dinozaurams.
    • Endotermų (paukščių, roplių) nosies ertmė dėl nosies kriauklių labai padidina vidinį paviršių, čia yra sušildomas ir sudrėkinamas įkvepiamas oras; atvirkščiai iškvepiamas oras atiduoda dalį drėgmės. Dinozaurai neturi.
  • 26. Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Dinozaurai
    • Greitas augimas: dinozaurams buvo būdingas greitas augimas ir subrendimas, kaip ir endotermams.
    • Dabartiniai duomenys rodo, kad dinozaurai galėjo būti ir ektotermai ir endotermai: nebuvo visi endotermai, bet nebuvo ir tikri ektotermai.
    • Maži plunksnuoti (Coelurosauria) galėjo būti endotermai. Dideliems gal ė jo b ū ti b ū dinga inercinė homojotermija (arba gigantotermija): temperatūra galėjo būti pastovi 1-2 ° C ribose .
  • 27. Mezozojaus ropliai. Dinozaurų išnykimas
    • Dinozaurų išnykimas:
    • 65 mln. atgal, Kreidos-Terciaro riba. (KT). Ichtiozaurai išnyko 30 mln. m. anksčiau. Dalis dinozaurų išnyko labai greitai, kitų gausumas jau buvo sumažėjęs iki KT ribos.
    • Išnyko dinozaurai, pterozaurai, keletas šm. paukščių ir sterblinių žinduolių. Jūroje – pleziozaurai, keletas šm. žuvų, amonitai, belemnitai, kai kurie dvigeldžiai, įvairūs planktoniniai organizmai.
    • Sausumoje daugiausiai išmirė stambūs gyvūnai (išskyrus kai kuriuos krokodilus). Jūroje – laisvai plaukiojančios formos (su išimtimis: išgyveno daug atvirų akvatorijų žuvų).
    • KT įvykiai vienų nuomone įvyko labai greitai (savaites, metus), kitų – tūkstančius ar dešimtis tūkstančių metų.
  • 28. pagal Benton, 2005 Mezozojaus ropliai. Dinozaurų išnykimas
  • 29. pagal Benton, 2005 Mezozojaus ropliai. Dinozaurų išnykimas
  • 30. Mezozojaus ropliai. Dinozaurų išnykimas
    • Išnykimo hipotezės (prigalvota >100). Realiausios:
    • Tai buvo laipsniška ekologinė kaita (sukcesija): keitėsi klimatas iš subtropinio į vidutinį, sezonišką, pradėjo dominuoti spygliuočiai, ir žinduolių buveinės.
    • Vulkaninės kilmės katastrofa.
    • Nežemiškos kilmės katastrofa.
  • 31. Mezozojaus ropliai. Dinozaurų išnykimas
    • Nežemiškos kilmės katastrofa (į žemę atsitrenkė 10 km skersmens asteroidas):
    • Visoje žemėje KT riboje randama daug iridžio, kuris žemės plutoje yra labai retas.
    • Pakitę kvarco grūdeliai (nuo smūgio).
    • Stiklo rutuliukai: išsilydė uolienos (arti smūgio vietos).
    • Labai sumažėjo žiedadulkių, o padaugėjo paparčių sporų.
    pagal Benton, 2005 Iridžio kiekis nuosėdose žiedadulkių/sporų santykis gylis
  • 32. http://hays.outcrop.org/GSCI340/lecture20.html Mezozojaus ropliai. Dinozaurų išnykimas Jukatano pusiasalis Meksikoje. Krateris 195 km skersmens.
  • 33. Mezozojaus ropliai. Dinozaurų išnykimas Nuosėdos netoli smūgio vietos (Haityje). Oru atkeliavusios nuosėdos (išsilydžiusios uolienos) Cunamio atneštos Oro dulkės su iridžiu Normalios jūrinės nuosėdos (klintys) Normalios jūrinės nuosėdos
  • 34. pagal Benton, 2005 Mezozojaus ropliai. Dinozaurų išnykimas . Pauk ščių kilm ė Triasas Jura Kreida
  • 35. Mezozojaus ropliai. Paukščių kilmė
    • Paukščių kilmė:
    • Iš dinozaurų (Therapoda, Maniraptora grupės). Iš šiuolaikinių roplių paukščiai panašiausi į krokodilus: kiaušiniai su lukštu, panaši kaulų ir raumenų sandara.
    • Anksčiau, iš bendro su dinozaurais protėvio (Thecodonta grupės).
  • 36. 190 135 65 225 Paukščiai Vėžliai Driežai ir gyvatės Krokodilai Žinduoliai ANAPSID A DIAPSID A SYNAPSID A THERAPSID A THECODONT A SAUROPOD A THEROPOD A CARNOSAUR IA ORNITHISCHIA PTEROSAUR IA DINOSAURIA SAURISCHIA COELUROSAURS COELUROSAUR IA Terciaras Kreida Jura Trias as Perm as www.fw.vt.edu/fisheries/ornithology/Jan%2021%20-%20Bird%20 Origin s.ppt
  • 37. Mezozojaus ropliai. Paukščių kilmė pagal Benton, 2005 kūno masė žemės atoveiksmio jėga pritraukiamieji raumenys 1- iliofemoralis, 1a – externus, 1b – iliotrochantericus, 2 – pubioischiofemoralis internus, 3 – pubofemoralis externus. dinozaurai ir paukščiai primityvūs archozaurai
  • 38. Mezozojaus ropliai. Paukščių kilmė www.fw.vt.edu/fisheries/ornithology/Jan%2021%20-%20Bird%20 Origin s.ppt
    • Archaeopteryx – pirmieji paukščiai
    • Atrastas 1861 m. (2 m. po Darvino “Rūšių kilmės”.
    • Būdingi ir roplių ir paukščių požymiai.
    150 mln.m.
  • 39. www.fw.vt.edu/fisheries/ornithology/Jan%2021%20-%20Bird%20 Origin s.ppt Mezozojaus ropliai. Paukščių kilmė. Archeopteriksas šis pav yra Ornithology knygoje Archeopterikso ir dabartinio paukščio skeletai
  • 40. Epidexipteryx hui, 2008 Kinija Zhang, Fucheng; Zhou, Zhonghe; Xu, Xing; Wang, Xiaolin and Sullivan, Corwin. "A bizarre Jurassic maniraptoran from China with elongate ribbon-like feathers". Nature 455, 1105-1108 (23 October 2008) 152-168mln. m.
  • 41. Paukščiai. Kūno sandara PAUKŠČIŲ ANATOMIJA
  • 42. Kūno danga
    • Plunksnos – kilusios iš roplių žvynų;
    • Nėra galutinai aišku ar pirminė funkcija buvo termoizoliacinė ar skirta sklandymui;
    • Paukščiams būdingi epidermio žvynai ant kojų;
    • Susiformavusi plunksna yra negyvas darinys, plunksnos pastoviai keičiamos naujomis;
    • Plunksnų funkcijos: termoizoliacinė, apsauginė, spalvingumas, slepiamoji spalva, aerodinaminės savybėms (skraidymui), hidrodinaminėms savybėms (nardymui), sukuria garsus, nešamas vanduo jaunikliams;
    • Įvairūs plunksnų tipai: plasnojamosios, vairuojamosios, dengiamosios, pūkinės, šereliai, pudrinės.
  • 43. Kūno danga. Plunksnų spalvos Pigmentinės spalvos Struktūrinės spalvos http://nhm.ku.edu/komar/imagegallery/bird_index.html http://hummingbirdwebsite.com/gallery/allinder/gallery1.htm
  • 44. Sparno plasnojamosios plunksnos ( r emiges ) Kūno danga. Plasnojamosios plunksnos stiebas spyglys vėtyklė šoninės šakelės spinduliai kabliukai didžiosios mažosios Sudaro sparnų plasnojamuosius paviršius
  • 45. Kūno danga. Vairuojamosios plunksnos Uodegos vairuojamosios plunksnos ( r e tric es ) http://www.westol.com/~banding/Pictorial_Highlights_101105.htm http://www.tucsonaudubon.org/birding/duos2.htm
  • 46. Kūno danga kontūrinės dengiamosios: aptakus kūno paviršius šereliai: jutiminė ir apsauginė funkcijos, padidina burnos gaudomąjį paviršių. būdingos vabzdžialesiam.
  • 47. Kūno danga Pūkinės ( plumae ) plunksnos – neturi kabliukų pūkinės: stiebas redukuotas pusinės pūkinės: stiebas yra siūliškos pūkinės (siūlinės plunksnos): redukuotos šoninės šakelės. jutiminės, demonstracinei elgsenai
  • 48. http://en.wikipedia.org/wiki/Caprimulgus
  • 49. Pitohui dichrous (N. Gvinėja) būdingas homobatrachotoksinas, neurotoksinas (plunksnose, odoje), kurį gauna iš vabalų Choresine , o pastarieji iš augalų. http://en.wikipedia.org/wiki/Pitohui Kūno danga
  • 50. Kūno danga. Plunksnų tvirtinimosi vietos Pterilijos ir apterijos
  • 51. Kūno danga Pagal Kardong, 2002 Plunksn ų v ė tykl ė asimetri š ka , plunksnos kilojant sparnus pasukamos. sukimosi ašis mostas žemyn sparnai keliami
  • 52. Kaukolė Pakitusi diapsidinė, nėra viršutinio smilkinio lanko Nėra dantų Žandai padengti ragine makštimi (kaip vėžlių) Žandai sudaro snapą Kaukolė prokinetinė Neognathae paukščių grupėje būdingas sparnakaulio-gomurikaulio sanarys
  • 53. Kaukolė
  • 54. Kaukolės kinezė kavadras paslankus (streptostilija) Paslankios jungtys: nasale-frontale; palatinum-maxillare; pterygoideum-palatinum; nuleidžiant apatinį žandą sąnarikaulis pastumiama kvadratą į priekį; kartu pastumia ir sparnakaulius-gomurikaulius-viršutinį žandą; sparnakauliai-gomurikauliai slysta parasfenoido ventraliniu paviršiumi prokinetiška kaukolė (nasale-frontale) jungtis; Pagal Kardong, 2002
  • 55. Paleognathae paukščiams nebūdinga sparnakaulių-gomurikaulių komplekso slydimas paasfenoidu. kai kuriems paukščiams būdinga rinchokinezė-judina snapo galutines dalis (iškrapštyti vabzdžius iš siaurų landų). Kitų paukščių (papūgų-lukštena sėklas) snapas trumpas, masyvus, didžiausias suspaudimas prie snapo pamato. Kaukolės kinezė Pagal Kardong, 2002
  • 56. Stuburas Pagal Kardong, 2002 kaklo slanksteliai sudėtinis kryžmuo
  • 57. Stuburas Kaklo heteroceliniai slanksteliai – paslankiai sujungti – didelis galvos mobilumas: plunksnų tvarkymas, maisto paėmimas; Synsacrum (sudėtinis kryžmuo) – tvirta kūno ašis, atrama sparnams Pagal Kardong, 2002
  • 58. Stuburas. Kaklo srities slanksteliai atlantas ašinis slankstelis (epistrofėjus) heterocelinis slankstelis
  • 59. Stuburas. Sudėtinis kryžmuo nesuaugę krūtinės slanksteliai krūtinės sl. juosmens sl. kryžmens sl. uodegos sl. nesuaugę uodegos sl. pigostilis klubakaulių sritis sėdynkaulių sr. gaktikaulių sr. sudėtinis kryžmuo dubens juosta
  • 60. Galūnių skeletas. Pečių juosta ir krūtinės ląsta raktikaulis (šakutė: raktikauliai + tarpraktikaulis) korakoidas (varnakaulis) mentė xiphisternum atauga krūtinkaulio ketera šonkauliai šonkaulių ataugos
  • 61. Paukščiai. Galūnių skeletas. Dubens juosta ribų tarp dubens juostos kaulų nesimato acetabulum (gūžduobė – sąnarinė duobutė) klubakauliai gaktikauliai sėdynkauliai
  • 62. Galūnių skeletas. Priekinė galūnė (sparnas) 1 pirštas (1 ir 2 falangos suaugę?) (II?) Žastikaulis (petikaulis) alkūnkaulis stipinkaulis 2 pirštas 3 pirštas 4 pirštas riešadelnis – sudėtinis plaštakos kaulas
  • 63. Galūnių skeletas. Pirštų skaičius pagal Benton, 2005 paukščio embriono 5 pirštai pirštų užuomazgos pirštai ir paukščiai
  • 64. Galūnių skeletas. Užpakalinė galūnė šlaunikaulis blauzdikaulis (blauzdačiurnis) šeivikaulis pastaibis pirštai IV II III I IV
  • 65. Skraidymo kilmė laipiojo medžiuose, sklandė ir vėliau išsivystė plasnojimas. bėgiojo su ištiestomis priekinėmis galūnėmis, retkarčiais pašokdami, o vėliau ir pakildami.
  • 66. Skraidymas Didžiosios plasnojamosios plunksnos atsakingos už paukščio stūmimą į priekį, mažosios už kėlimą į viršų.
  • 67. Skraidymas sparnai pakelti į viršų, beveik ties sagitaline plokštuma Mostas žemyn ir į priekį (sparno galas pasiekia kūno priekį); sparnas ištiestas; tuo metu kūnas stumiamas į priekį ir keliamas į viršų. Nuleistas sparnas sulenktas sparnas keliamas aukštyn ir atgal Mosto žemyn metu raktikaulių ir korakoidai atsilenkia į šonus (spyruokliuoja). Kartu išsiplečia ir krūtinės ląsta (ventiliuojami plaučiai ir oro maišai, mažiau reikia raumenų darbo). Tačiau papūgų ir tukanų raktikauliai nesuaugę, neskraidančių paukščių jie redukuoti. Mosto žemyn metu krūtinkaulis pastumiamas atgal ir aukštyn Pagal Kardong, 2002
  • 68. Skraidymas Paukščių ilgieji kaulai yra tuščiaviduriai (nėra kaulų čiulpų), būdingos pertvaros su oro tarpais (pneumatiniai kaulai). Kauluose ertmes užpildo oro maišų ataugos. Skeletas lengvesnis.
  • 69. Skraidymo tipai kolibris – kybantys ore – dominuoja didžiosios plasnojamosios plunksnos. albatrosas – sklandantys paukščiai dominuoja mažosios plasnojamosios plunksnos fregata dilbio sritis plaštaka Pagal Kardong, 2002
  • 70. Skraidymo tipai . Sklandymas
    • Sklandantys pauk ščiai pasinaudodami judančiomis oro masėmis pakyla į viršų ir sklando ore:
    • virš vandenynų: pasinaudoja stipriais vyraujančiais vėjais (dinaminis sklandymas): būdingi ilgi siauri sparnai (kaip sklandytuvo), pvz. audrapaukštis, albatrosas, padūkėlis.
    • virš atvirų vietovių: naudoja kylančias aukštyn šiltas oro sroves (iš įvairių šaltinių) (statinis sklandymas); kai saulė įšildo žemės paviršių, oras šalia žemės paviršiaus įšyla ir pradeda kilti aukštyn. Tuo pasinaudoja pvz. grifai, suopiai, ereliai: suranda šias sroves ir sukasi jose, lengvai kildami aukštyn. Būdingi platūs sparnai, kurių didžiosios plasnojamosios plunksnos galuose praskėstos.
    • Uždarose vietovėse: miškuose, krūmokšniuose (pvz., fazanai) manevravimui būdingi elipsės formos sparnai.
    • Plėšrūnai, kregždės, migruojantys vandens paukščiai, kuriems būdingas greitas skrydis turi išlenktus atgal sparnus (strėliškos formos, galuose nusmailėję).
    • Kolibriai tankiai mojuodami sparnais išsilaiko ore vienoje vietoje.
    audrapaukštis suopis kregždė fazanas Pagal Kardong, 2002
  • 71. Skraidymo tipai . Sklandymas šaltas oras virš ežero šiltas oras vėjas kylanti oro srovė Pagal Kardong, 2002
  • 72. http://chandra.as.utexas.edu/~kormendy/southafricapelagic.html Morus capensis Skraidymo tipai
  • 73. http://www.raptor.co.jp/raptor/page_thumb29.html Skraidymo tipai
  • 74. http://www.sculpturegallery.com/sculpture/ring_neck_pheasant_flying.html Skraidymo tipai
  • 75. http://sjl.csie.chu.edu.tw/phpBB2/viewtopic.php?t=46&sid=7a596555f105b18d3f56e025948ab7cb Skraidymo tipai
  • 76. http://www.nsf.gov/news/news_images.jsp?cntn_id=104263&org=NSF Skraidymo tipai
  • 77. http://www.nsf.gov/news/news_images.jsp?cntn_id=104263&org=NSF Skraidymo tipai
  • 78. Skrydis. Aerodinamika keliamoji jėga varomoji jėga gravitacijos jėga pasipriešinimo jėga
  • 79. Skrydis. Aerodinamika 0 ° 10 ° 1 2 3 1 2 3 Paukščio sparno profilis aptakus. Kai sparnas su oro srove susiduria 0 ° (susidūrimo kampas 0 ° ). Oro srovės aptekėdamos sparno profilį, ties užpakaliniu kraštu susitinka tuo pačiu metu. Kylant sparno priekis pakeliamas į viršų, oro srovė, tekėdama viršutiniu sparnu paviršiumi prie užpakalinį sparno kraštą pasiekia greičiau nei oro srovė apatiniu sparno paviršiumi; suardomas laminarinis oro srauto tekėjimas. Jei pakeliama per daug atsiranda turbulencija, ir kilimas nutrūksta. Oro molekulės ramiu oru juda įvairiomis kryptimis. Kuo greičiau oras juda, tuo daugiau oro molekulių orientuojamos judėjimo kryptimi. Kadangi pakėlus sparno priekinį kraštą, apatiniame sparno paviršiuje oras juda lėčiau, todėl daugiau molekulių apatinėje dalyje juda netvarkingai ir atsimuša į sparno apačią (Bernulio dėsnis). Todėl sparno viršuje susidaro neigiamas slėgis (lyginant su aplinkos slėgiu), o sparno apačioje teigiamas, taip atsiranda keliamoji jėga. (Kartu veikia ir 3 Niutono dėsnis).
  • 80. Skrydis. Aerodinamika neigiamas slėgis teigiamas slėgis Pagal Kardong, 2002 prie skirtingo slėgio sukūrimo prisideda ir oro tekėjimas aplink sparno paviršių (greitis V ’ )
  • 81. Skrydis. Aerodinamika http://people.eku.edu/ritchisong/554notes2.html
  • 82. Skrydis. Aerodinamika Keliamoji jėga priklauso nuo greičio ir susidūrimo kampo, tačiau per didelis kampas stabdo kilimą. T.Y. išsiskiria oro srautai tekantys viršutiniu ir apatiniu sparnų paviršiumi ir pasipriešinimo jėga pasidaro didesnė nei keliamoji (prieš oro srautą yra atsukama sparno plokštuma o ne kraštas). Kartu didėja ir turbulencija. Paukščiams optimalus susidūrimo kampas 3-5 ° . Tačiau kylant, kai greitis nedidelis (arba kitais atvejais) reikalinga daugiau pakreipti aukštyn sparno priekinį paviršių. Atitinkamai padidėja turbulencija. Pasipriešinimo jėga būna dvejopa: indukuota, dėl sparno priekinio krašto pakėlimo ir trinties (priklauso nuo viso kūno aptakumo). pasipriešinimo jėga keliamoji jėga
  • 83. Skrydis. Aerodinamika paukščiai turbulenciją mažina: Sparnelis ( alula ). Tarpai tarp didžiųjų plasnojamųjų plunksnų. Pakeltos dengiamosios plunksnos prie užpakalinio sparno krašto (kaip užsparniai). pakeltos plunksnos
  • 84. Skrydis. Aerodinamika Hedrick et al., 2002 sparno kelias keliamosios ir pasipriešinimo jėgų komponentės atstojamoji jėga sparnas ištiestas sparnas pusiau sulenktas sparnas sulenktas lėtai skrendantiems <3 m s -1 , būdingas sūkurių žiedas nuo sparnų galų gretai skrendantiems >7 m s -1 , būdingi ištisiniai sūkuriai sparnų galų Greitai skrendant keliamoji jėga sukuriama ne tik mosto žemyn, bet mosto aukštyn metu, nes sparnas keliamas ne pilnai sulenktas. Greitai skraidančių paukščių sparnų galai nusmailėję, sparnai strėliškos formos. mostas žemyn mostas aukštyn
  • 85. Skrydis. Raumenys nuleidžiamasis (krūtinės raumuo m. pectoralis ) keliamasis (antkorakoidinis raumuo m. supracoracoideus )
  • 86. Užpakalinės galūnės sausgyslės ir raumenys I ntegrated principles of zoology , 2001 Paukščių užpakalinių galūnių raumenys yra šlaunikaulio ir blauzdikaulio srityse (arčiau paukščio kūno masės centro). Galūnės pabaigoje raumenų nėra. Paukščiams nutūpus ant šakos ir sulenkus galūnę, įsitempia sausgyslės kurios automatiškai sulenkia pirštus (panašiai plėšrūnai atakuoja grobį).
  • 87.  
  • 88.