• Share
  • Email
  • Embed
  • Like
  • Save
  • Private Content
"Swedbank". Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga
 

"Swedbank". Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga

on

  • 1,960 views

"Swedbank". Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga. 2013 01 16

"Swedbank". Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga. 2013 01 16

Statistics

Views

Total Views
1,960
Views on SlideShare
1,902
Embed Views
58

Actions

Likes
0
Downloads
4
Comments
0

1 Embed 58

http://www.ekonomika.lt 58

Accessibility

Categories

Upload Details

Uploaded via as Microsoft PowerPoint

Usage Rights

© All Rights Reserved

Report content

Flagged as inappropriate Flag as inappropriate
Flag as inappropriate

Select your reason for flagging this presentation as inappropriate.

Cancel
  • Full Name Full Name Comment goes here.
    Are you sure you want to
    Your message goes here
    Processing…
Post Comment
Edit your comment

    "Swedbank". Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga "Swedbank". Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga Presentation Transcript

    • Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgaNerijus MačiulisSwedbank vyriausiasis ekonomistas © Swedbank
    • “Kapanojimasis” tęsis ir šiemet, lėtas euro zonosatsigavimas numatomas antroje šių metų pusėje BVP augimas 2011 2012 2013 2014 JAV 1,8 2,2 2,0 2,3 Euro zona 1,4 -0,4 -0.3 0,7 Vokietija 3,0 0,9 0,2 1,5 Prancūzija 1,7 0,0 0,1 0,7 Italija 0,6 -2,1 -1,1 0,0 Ispanija 0,4 -1,5 -1,1 0,1 Suomija 2,8 -0,2 0,5 2,0 Jungtinė 0,8 -0,1 1,0 1,7 Danija 1,1 -0,5 0,4 1,3 Norvegija 1,3 3,2 2,0 2,3 Japonija -0,7 1,8 0,7 1,2 Kinija 9,2 7,7 7,9 7,5 Indija 7,2 5,5 6,0 6,5 Brazilija 2,7 1,4 3,5 4,0 Rusija 4,3 3,6 3,7 4,1 3,6 3,0 3,1 3,4 Pasaulis (PPP) 2,7 2,3 2,3 2,8 Pasaulis (US$) Šaltiniai: šalių statistikos departamentai ir Swedbank prognozės. * Šios šalys reprezentuoja apie 70% pasaulio ekonomikos. © Swedbank 2
    • Bazinės palūkanų normos 8 8 7 Australija • 7 ECB nebemažins bazinės palūkanų 6 6 normos JK • Didesnės infliacijos rizika vis dar išlieka 5 5 žema dėl euro zonosProcentai bankų paskolų 4 4 portfelio traukimosi 3 Euro 3 zona 2 2 1 1 JAV Švedija 0 0 01 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 © Swedbank Šaltinis: Reuters EcoWin, Swedbank prognozės
    • Efektyvi ECB pagalba: šviesa tunelio gale?2 m etų trukm ės vyriausybių obligacijų palūkanų norm os, %8765 Ispanija4 Italija3 Jungtinė Karaly stė2 Vokietija10-1 2008 2009 2010 2011 2012 Šaltinis: Reuters EcoWin © Swedbank
    • Neigiamo scenarijaus tikimybė – mažesnė,teigiamo - didesnė• Neigiamo scenarijaus tikimybė - 20 proc. (anksčiau 35 proc.): – Didėjantis nestabilumas finansų rinkose; Italijai ir Ispanijai vis dar gali tekti kreiptis oficialios pagalbos. Artėjantys rinkimai Italijoje ir Vokietijoje. – Didėjantis euroskepticizmas, ypač JK (galintis vesti prie referendumo ir pasitraukimo iš ES), socialiniai neramumai Pietų Europoje – JAV automatinės biudžeto išlaidų mažinimo priemonės išlieka reali grėsmė, ji neišspręsta, o tik atidėta. Dar viena tiksinti bomba – JAV skolos lubos – Daug brangesnės žaliavos dėl blogesnių gamtos sąlygų, geopolitinių problemų ar per daug ekspansyvios monetarinės politikos – Įtampa tarp Kinijos ir Japonijos, kiti galimi kariniai konfliktai Artimuosiuose Rytose ar Šiaurės Korėjoje.• Teigiamo scenarijaus tikimybė – 15 proc. (anksčiau 5 proc.): – Daug didesnis pasitikėjimas, po to kai išsprendžiamos JAV fiskalinės problemos, o Europa pradeda atsigauti – Didesnis teigiamas monetarinės politikos poveikis (realios ekonomikos kreditavimas) – Daugiau ekonomikos skatinimo priemonių besivystančiose rinkose © Swedbank
    • Lietuvos ekonomika – šiemet augimas nelėtės, ateities perspektyvos priklausys nuo ekonominės politikos© Swedbank
    • 2012 buvo nerimo ir laukimo metai – įmonėsmažino atsargas, investicijos beveik neaugo BVP augim o sudėtinės dalys, % 9.0 Gry nasis eksportas 7.0 5.9 Atsargų f ormav imas 4.0 4.0 5.0 3.3 Inv esticijos (išsk. 3.0 1.5 atsargas) 1.0 Vy riausy bės v artojimas -1.0 Namų ūkių v artojimas -3.0 BVP augimas -5.0 2010 2011 2012p 2013p 2014p Šaltiniai: Statistikos departamentas, Swedbank © Swedbank
    • Šių metų pabaigoje, lygiai po šešių metų pertraukos,realus Lietuvos BVP pasieks prieš krizę pasiektą rekordinį lygį BVP indeksas, pikas=0 2005Q1 2006Q1 2007Q1 2008Q1 2009Q1 2010Q1 2011Q1 2012Q1 2013Q1 2014Q1 0.0 -5.7 -4.5 -5.0 -5.3 -10.0 -13.8 -15.0 -15.9 -19.5 -20.0 -25.0 -24.6 Euro zona Estija Latvija Lietuva -30.0 BVP struktūra bus iš esmės pasikeitusi – beveik nebus užsienio prekybos ir einamosios sąskaitos deficito; biudžeto struktūrinis deficitas bus mažesnis nei 2 proc. BVP. © Swedbank
    • Prekių ir paslaugų eksportas pernaiketvirtadaliu viršijo 2008 metų lygįPrekių ir paslaugų eksporto srautai, m ln. LTL9000 50008000 4500 Prekių eksportas (kair.sk.)7000 4000 Lietuv iškos kilmės prekių 3500 eksportas (kair.sk.)6000 3000 Paslaugų eksportas5000 2500 (deš.sk.)4000 20003000 15002000 10001000 500 0 0 2007 2008 2009 2010 2011 2012 Šaltinis: SD, Lietuv os bankas • Eksporto augimas šiemet sulėtės iki 4 proc., o atsigaunant Europai vėl augs panašiu tempu, kaip pernai - 6,5 procento. © Swedbank
    • Eksportas išliks ekonomikos augimo pagrindu –visose Baltijos valstybėse jis augs sparčiau nei namų ūkiųvartojimas Prekių ir paslaugų eksoportas, 2005=100 200 180 160 Estija Lietuva 140 Latvija 120 Švedija 100 80 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 © Swedbank Šaltinis: Eurostat, Swedbank prognozės
    • Gyventojai vartojo daugiau, nes taupė mažiau Vartojimas ir mažmeninė prekyba 25 50 Vartotojų pasitikėjimo 20 40 rodiklis, balansas (deš.sk.) 15 30 10 20 Mažmeninė prekyba 5 10 (išsk. transp. priemones), metinis 0 0 pokytis % -5 -10 -10 -20 Realus darbo užmokesčio fondas, -15 -30 metinis pokytis % -20 -40 -25 -50 Namų ūkių vartojimas, -30 -60 metinis pokytis % 2007 2008 2009 2010 2011 2012p 2013p 2014p Šaltinis: Statistikos departamentas • Nepaisant realaus darbo užmokesčio augimo, namų ūkių vartojimo augimas šiemet sulėtės iki 3,0 proc., o 2014 augs 3,5 proc. Tačiau čia išlieka didelė “teigiama rizika”. © Swedbank Title of presentation, Author, 2011-01-01Title of presentation, Author, 2011-01-01 11
    • Realios paskolų palūkanos – neigiamos, tačiau tainesukėlė didelio noro skolintis Naujų paskolų nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams palūkanų normos, % 11 Paskolų nefinansinėms 10 korporacijoms palūkanų normos (eurais) 9 8 Būsto paskolų palūkanų 7 normos (litais) 6 5 Būsto paskolų palūkanų normos (eurais) 4 3 2 2007 2008 2009 2010 2011 2012 Šaltinis: Lietuvos bankas. © Swedbank 12
    • Nedarbo lygis Baltijos šalyse mažėja sparčiausiai ES12 30 25 23.610 258 15.6 20 15.2 13.5 13.86 12.3 15 10.9 11.7 10.5 10.5 11.6 9.7 9.7 8.1 8.1 8.1 7.8 7.84 7.1 6.7 7.2 6.8 6.4 10 5.4 4.8 5.1 4.32 50 0 UK* US Germany Finland Italy* Hungary* Latvia Estonia Bulgaria Romania Republic Lithuania Spain Poland Luxembourg Malta Slovakia France Slovenia Portugal Belgium Austria* Cyprus Ireland Greece* Denmark Netherlands Sweden Czech-2 -5-4 -10-6 -15 Nedarbo pokytis nuo 2011 Q1 iki 2012 Q3 Nedarbas 2012 Q3 (dešn. skalė) *Antro ketvirčio duomenys Šaltinis: Eurostat, Sw edbank © Swedbank
    • Pagrindinė nedarbo mažėjimo priežastis – ne emigracija, o naujųdarbo vietų kūrimas, ypač eksportuojančiuose sektoriuose Sektorių įtaka užimtumo augimui 4,0 2,0 Į vidaus rinką orientuoti prekių ir paslaugų 0,0 sektorius Į užsienio rinką orientuoti -2,0 prekių ir paslaugų sektoriai * -4,0 * Miško ir žemės ūkiai, -6,0 kasyba ir karjerų eksploatavimas, -8,0 apdirbamoji gamyba, transportas ir sandėliavimas -10,0 2009 2010 2011 2012 Šaltiniai: Statistikos departamentas, Swedbank © Swedbank 14
    • Grynoji emigracija artėja iki žemiausio lygio nuo2003 metų Migracija per praėjusius 12 mėnesių 100 90 80 70 60 50 40 30 20 10 0 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 Imigrantai Emigrantai Grynoji emigracija (emigracija - imigracija) Šaltinis: Statistikos depatamentas, Swedbank. © Swedbank Title of presentation, Author, 2011-01-01Title of presentation, Author, 2011-01-01 15
    • Atslūgsta ir emigrantų perlaidų srautai Migrantų perlaidos į Lietuvą 1400 7,0% 1200 6,0% 1000 5,0% 800 4,0% 600 3,0% 400 2,0% 200 1,0% 0 0,0% 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 Migrantų pervedamos lėšos, mln. LTL % nuo BVP (dešn. sk.) Šatiniai: Lietuvos Bankas, Swedbank. © Swedbank Title of presentation, Author, 2011-01-01Title of presentation, Author, 2011-01-01 16
    • Realus darbo užmokestis po keturių metų pertraukosšiemet didės 1,6 proc., kitąmet – 2,0 proc. Darbo rinka 24% 20% 17,8% 15,3% 16% 13,7% 13,2% 11,4% 11,5% 12% 10,0% 8,3% 8% 5,6% 5,8% 4,3% 4% 0% -4% -8% -12% 2004 2006 2008 2010 2012p 2014p Nedarbo lygis Nominalus bruto (iki mokesčių) atlyginimų augimas Realus neto (po mokesčių) atlyginimų augimas Pridėtinė vertės, tenkančios vienam užimtajam, augimas Source: LDS, HBM Šaltinis: Statistikos departamentas, Swedbank • Pernai tik 60 proc. įmonių apskritai didino atlyginimus. Nominalus neto atlyginimų augimas šiemet – 5,0 proc., 2014 metais – 5,4 procento. © Swedbank Title of presentation, Author, 2011-01-01Title of presentation, Author, 2011-01-01 17
    • Reikia ieškoti atsakymų ne į klausimą kodėl Lietuvoje aukštas jaunimo nedarbas, o kodėl pusė jaunų bedarbių neturi jokio išsilavinimo, o kita pusė turi niekam nereikalingus diplomus. Iš viso Lietuvoje yra apie 440 tūkst. jaunuolių (15-24 metų amžiaus) ~70 proc. ~23 proc. ~6,7 proc. Iš jų apie 310 tūkst. yra neaktyvūs darbo rinkoje Apie 100 tūkst. Apie 30 – mokosi arba studijuoja – dirba tūkst. yra bedarbiai Statistikos departamentas skelbia, kad jaunimo nedarbo lygis yra 27,5 proc., tačiau šis rodiklis parodo kokia dalis aktyvių jaunuolių neranda darbo ir visai neatsižvelgia į tai, kad didelė dalis jaunuolių Apie 15 tūkst. Lietuvoje mokosi. Apie 15 tūkst. neturi profesinio negali Darbo biržos duomenimis, tik 6,7 proc. jaunuolių negali susirasti pasirengimo įsidarbinti net darbo. ir turėdami išsilavinimą© Swedbank
    • Struktūrinio nedarbo problema išlieka Beveridžo kreivė 2.5 2007 IV 2014 2 2007 III 2007 I 2008 III 2008 ILaisvų darbo vietų lygis 2007 II 2006 III 1.5 2008 II 2006 IV Ekonomikos atsigavimas 2012 III 2006 2011 III Ekonomikos nuosmukis 1 2006 I 2008 IV 2011 I 2012 II 2011 II 2012 I 2010 III Ekonomikos plėtra iki 2011 IV 2010 IV 2010 II krizės 0.5 2009 I 2009 III 2010 I 2009 II 2009 IV 0 0.0 5.0 10.0 15.0 20.0 Nedarbo lygis Šaltinis: Statistikos departamentas, Swedbank © Swedbank
    • Be konkretaus veiksmų plano euro įsivedimo iki 2017 metų perspektyvos blankios Vidtuinė mettinė infliacija ir Mastrichto kriterijus 11% 10% 9% 8% 7% 6% 5% 4% 3.3% 3.4% 3% 2% 2.8% 1% 0% 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 Mastrichto inf liacijos kriterijus Lietuv os v idutinė metinė inf liacija Šaltinis: Eurostat, Swedbank• Elektros, dyzelino ir tabako brangimo įtaka infliacijai – 0,5 procentinio punkto. Dar tiek pat kainas kilstels MMA didinimas• Vidutinė naftos kaina sumažės 5,2 proc., iki 106,5 dolerio, maisto produktų kainų indeksas padidės 4,8 procento. © Swedbank
    • TUI srautus lems euro įvedimo perspektyvos,mokesčių politika, struktūrinės reformos beibendra investicinė aplinka Tiesioginių užsienio investicijų srautas, % BVP 9,0 8,0 7,0 6,0 5,0 4,0 Lietuva 3,0 Latvija 2,0 Estija 1,0 0,0 -1,0 2007 2008 2009 2010 2011 2012p 2013p 2014p Šaltiniai:šalių statistikos departamentai, Swebbank. © Swedbank Title of presentation, Author, 2011-01-01Title of presentation, Author, 2011-01-01 21
    • Vangus materialinių investicijų augimas Pagrindinio kapitalo form avim as, % BVP403530 Estija25 Latv ija Lietuv a20 Šv edija1510 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 Šaltiniai, Eurostat, Swedbank © Swedbank
    • Pagal materialines investicijas –priešpaskutinė vieta tarp Vidurio ir Rytų Europos valstybių Pagrindinio kapitalo form avim as, % BVP, 2012 Q1-Q3 vidurkis 35 28.7 30 25 21.5 19.8 20 15 10 5 0 Malta Prancūzija Airija Estija Italija Belgija Lenkija Austrija Suomija Rumunija Čekija ispanija Danija Bulgarija Vengrija Vokietija Jungtinė Portugalija Kipras Liuksemburgas Švedija Latvija Lietuva Slovėnija Slovakija Nyderlandai Šaltinis: Eurostat, Swedbank skaičiav imai • Pernai vos augusios investicijos šiemet išaugs 10 procentų. • Kitais metais investicijų augimas sulėtės, daug kas priklausys nuo mokesčių reformos ir bendros ekonominės politikos © Swedbank
    • Valstybės finansai, ekonominė politika ir mokesčių reforma© Swedbank
    • Biudžeto deficitas mažės lėčiau,skolos lygis pernai jau pasiekė piką Valdžios sektoriaus finansai, % BVP 0% 60% -2.0% 50% -2% -2.5% -3.0% 40% -4% 40.9% 37.9% 38.5% 38.4% 36.7% 30% -6% 29.3% 20% -8% 16.8% 15.5% 10% -10% 0% 2007 2009 2011 2013p Bendroji skola (dešn.sk.) Biudžeto balansas (kair.sk.) Šaltinis: Finansų ministerija, Swedbank © Swedbank
    • Teisiniai biudžeto deficito augimo barjerai • Ratifikuota ES fiskalinė sutartis (Ekonominės ir Pinigų sąjungos stabilumo, koordinavimo ir valdymo sutartis), reikalaujanti įgyvendinti teisės aktus apribojančius biudžeto deficitą ties 3 proc. BVP ir struktūrinį deficitą ties 1 proc. BVP • Konvergencijos programa (numatyta mažinti deficitą 1 procentiniu punktu per metus – šiemet jau nesilaikoma) • Fiskalinės drausmės įstatymas: – “Valdžios sektoriaus finansai tvarkomi siekiant, kad vidutiniu laikotarpiu valdžios sektorius būtų perteklinis arba artimas subalansuotam.“ – Jei paskutinių 5 metų valdžios sektoriaus biudžetas buvo deficitinis, ateinančių metų išlaidų prieaugis negali viršyti ½ praėjusių penkių metų vidutinio pajamų prieaugio (2014 metais biudžeto išlaidos galės augti apie 200 mln. litų) – Šis išlaidų didinimo apribojimas prie tam tikrų sąlygų netaikomas TAČIAU: – Apribojamas tik valstybės ir savivaldybės biudžeto išlaidų augimas – Neužkertamas kelias įvesti biudžeto pajamas mažinančias mokesčių lengvatas © Swedbank
    • Valdžios sektoriaus deficitas ir struktūrinis deficitas 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 0 -1 -0.5 -0.4 -0.7 -1 -1.3-1.3 -1.4 -2 -1.7 -1.5 -1.5 -1.9 -1.8 -1.8 -2 -2.2 -2.1 -2.1 -3 -2.7 -2.5 -2.8 -3 -3.2 -3.3 -4 -3.5 -4.3 -5 -5 -5.2 -6 -5.5 -7 -7.2 -7.2 -8 -7.7 -9-10 -9.4 Valdžios sektoriaus deficitas, % BVP (Sw edbank prognozė) Struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, % BVP Šaltinis: Europos komisija, Swedbank © Swedbank
    • Padidinus mokesčių tarifus, mokestinės pajamossumažėjo, todėl mokesčių reformos kryptis – aiški Valdžios sektorius ir biudžeto balansas, % 25 24 18 20 12 6 15 0 -6 10 -12 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 Biudžeto balansas, % BVP (dešn. skalė) Mokestinės pajamos, % v idaus paklausos Mokestinės pajamos, % BVP Šaltinis: FM, Swedbank skaičiav imai © Swedbank
    • Kontrabandinių cigarečių vartojimas nebemažėja Nelegaliai surūkom ų cigarečių dalis Lietuvoje, % 50 43.0 45 41.5 40 35.4 34.6 35 30.8 29.3 30 25 21.3 20 12.6 15 10 5 0 2009Q2 2009Q4 2010Q2 2010Q4 2011Q2 2011Q4 2012Q2 2012Q4 Šaltinis: Nielsen tuščių pakelių ty rimas • Per metus surūkoma apie 135 mln. pakelių legaliai parduotų cigarečių. • Nelegaliai parduota apie 60 milijonų pakelių – biudžetas prarado virš 300 milijonų litų. • Grynųjų pinigų kiekis 2012 metų pabaigoje siekė 11,6 mlrd. litų – trečdaliu daugiau nei prieš krizę • 2008 metais 29 proc. NT sandorių finansuoti skolintomis lėšomis, pernai – tik 10 proc. © Swedbank
    • Kontrabandinių cigarečių vartojimas ES Šaltinis: Project Star, KPMG © Swedbank
    • Lietuvos nemokumo rizika žemiausiame lygyje istorijoje 10 metų kredito rizikos apsikeitimo sandoriai (CDS)800 Lietuva • Nemokumo rizikos ir750 Italija skolinimosi kainos700 Vokietija sumažėjimui didžiausią650 Latvija įtaką turėjo sumažintas600 Estija struktūrinis biudžeto deficitas550500 • Svarbus pasitikėjimą saugantis saugiklis –450 fiskalinės drausmės400 įstatymas350 • Pasitikėjimą sumažinti300 galėtų vyriausybės250 nestabilumas, viešojo200 sektoriaus efektyvumą150 skatinančių reformų atsisakymas100 50 0 08 09 10 11 12 © Swedbank Šaltinis: Reuters EcoWin
    • Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumoindeksas: reformų kryptis aiški 94 Skrydžių skaičius 50 blogiausių 99 Antimonopolinės politikos Aukštųjų technologijų efektyvumas viešieji pirkimai 104 40 blogiausių Vyriausybės Finansavimo prieinamumas reguliavim o našta Atleidimo kaštaiWEF GCR reitingas 109 Buyer sophistication Pasitikėjim as Biudžeto balansas 114 politikais Protų nutekėjimas Aplinkos Klasterių išsivystymo lygis 119 30 blogiausių Sam dos ir atleidim o patrauklum as TUI 124 reguliavim as 20 blogiausių Apm okestinim o 129 m astas ir poveikis užim tum ui ir 134 investicijom s 10 blogiausių 139 144 Finansų Makroekonominė Verslo Instituijos aplinka Darbo rinkos efektyvumas sektoriaus Prekių rinkos efektyvumas Inovacijos išvystymast pažanga InfrastruktūraŠaltinis: WEF Global competitiv eness report 2012-2013 © Swedbank
    • Nerimo ženklai reformų fronte• Viešojo sektoriaus efektyvumas turi likti svarbus prioritetas, tačiau ketinimai nukreipti priešinga kryptimi: – Užregistruotos Sveikatos draudimo įstatymo pataisos apribotų konkurenciją, dėl to nukentėtų paslaugų kokybė, žmonių pasirinkimo teisė, medikų laisvė laisvai rinktis darbo vietą – Atsisakius studijų krepšelių ir nebesuteikiant galimybės studentams rinktis valstybės finansuojamas vietas privačiame universitete pirmiausia pamintų studentų teises rinktis, o konkurencijos slopinimas sunaikintų visas paskatas didinti studijų kokybę – Svarbu imtis tikrųjų struktūrinių reformų – įvertinti galimybes optimizuoti viešųjų institucijų (universitetų, gydymo įstaigų tinklą), sutelkiant dėmesį ne į institucijų, o į gyventojų poreikius; ne į kiekybę, o į kokybę• Darbo rinkos funkcionavimo tobulinimas – mažinti nedarbo spąstus, didinti darbo rinkos aktyvumą, darbo santykių lankstumą• Valstybės valdomų įmonių reformos tęsimas. Seimo nariai kreipėsi į konstitucinį teismą, nes: – Valstybės įmonių veikla reglamentuojama ne įstatymu, o vyriausybės nutarimu – Pelno siekimas prieštarauja valstybinių įmonių esmei – Metinių veiklos ataskaitų rengimas vadinamas apsunkinančiu veiklą, biurokratiniu, netikslingu• Energetikos reformos lems ne tik šalies energetinių išteklių kainą ateityje, bet ir turės įtakos Lietuvos įvaizdžiui užsienio investuotojų akyse © Swedbank
    • Mokesčių reforma gali paskatinti arba slopintišalies konkurencingumą ir ilgalaikį gerovės kūrimą• Mokesčių sistema negali būti savitikslė• Didesnis perskirstymas per biudžetą pageidautinas, tik tada kai lėšos perskirstomos skaidriai ir efektyviai – šioje srityje dar labai daug galimybių tobulėti• Pagrindinis mokesčių reformos tikslas turi būti darbo jėgos mokesčių mažinimas, nedidinat mokesčių jokioms darbo pajamoms• Sumažinus darbo mokesčius prarastas biudžeto pajamas galima kompensuoti: – Aktyviau kovojant su kontrabanda – Naikinant žalingas lengvatas ir išimtis, kuriomis naudojasi dideles pajamas gaunantys gyventojai – Jei to neužtektų – plečiant apmokestinamo asmeninio turto bazę• Svarbu atsižvelgti į visus optimalios mokesčių sistemos principus: – Paprastumą – Efektyvumą – Vertikalų ir horizontalų teisingumą © Swedbank 34
    • Geros dienos! Ekonomikos apžvalgų ir tyrimų prenumerata: WWW.SWEDBANK-RESEARCH.COM© Swedbank