Your SlideShare is downloading. ×
P. Drukeris ir svietimo organizaciju valdymas
Upcoming SlideShare
Loading in...5
×

Thanks for flagging this SlideShare!

Oops! An error has occurred.

×
Saving this for later? Get the SlideShare app to save on your phone or tablet. Read anywhere, anytime – even offline.
Text the download link to your phone
Standard text messaging rates apply

P. Drukeris ir svietimo organizaciju valdymas

1,802
views

Published on

P. Drukeris tvirtina, kad organizaciju tikslas ir rezultatai egzistuoja tik isoreje. Kaip nepelno organizacijoms, tokioms kaip mokyklos ar universitetai, perziureti savo veiklos modeli, kaip apibrezti …

P. Drukeris tvirtina, kad organizaciju tikslas ir rezultatai egzistuoja tik isoreje. Kaip nepelno organizacijoms, tokioms kaip mokyklos ar universitetai, perziureti savo veiklos modeli, kaip apibrezti kas yra ju klientai ir kaip matuoti veiklos rezultata.

Published in: Business

0 Comments
2 Likes
Statistics
Notes
  • Be the first to comment

No Downloads
Views
Total Views
1,802
On Slideshare
0
From Embeds
0
Number of Embeds
2
Actions
Shares
0
Downloads
25
Comments
0
Likes
2
Embeds 0
No embeds

Report content
Flagged as inappropriate Flag as inappropriate
Flag as inappropriate

Select your reason for flagging this presentation as inappropriate.

Cancel
No notes for slide

Transcript

  • 1. 1
  • 2. Rimtų problemų neišspręsime, jeigu mąstysite taip, kaip mąstėte, kai jos kilo. A. Einšteinas Dariaus Radkevičiaus paskaita 2
  • 3. P. Druckeris Socialinei disciplinai, tokiai kaip vadyba, prielaidos faktiškai yra daug svarbesnės nei paradigmos gamtos moksluose. Paradigma, tai yra vyraujanti bendroji teorija, gamtos pasauliui įtakos neturi. Nesvarbu, ką tokia paradigma tvirtins – kad Saulė sukasi aplink Žemę ar kad Žemė sukasi aplink Saulę, tai neturės jokio įtakos nei Saulei, nei Žemei. Gamtos mokslas tiria objektų elgseną. O socialinė disciplina, tokia kaip vadyba, tiria žmonių ir žmonių institucijų elgseną. Todėl specialistai yra linkę elgtis ir veikti taip, kaip jiems diktuoja tos disciplinos prielaidos. 3
  • 4. P. Drukeris Dar svarbiau tai, kad gamtos mokslo realybė – fizinis pasaulis ir jo dėsningumai – nesikeičia. Socialinis pasaulis tokių „gamtos dėsnių“ neturi. Todėl jis nuolat kinta. O tai reiškia, kad prielaidos, galiojusios vakar, gali per labai trumpą laiką nustoti galioti ar net pradėti klaidinti. 4 4
  • 5. P. Drukeris • Organizacija privalo turėti paprastus, aiškius ir vienijančius tikslus. Organizacijos misija turi būti pakankamai aiški ir pakankamai didelė bendrai vizijai užtikrinti. Ją įkūnijantys tikslai turi būti aiškūs, vieši ir nuolat iš naujo patvirtinami. Svarbiausias vadybos darbas yra pergalvoti, nustatyti ir parodyti tuos tikslus, vertybes ir užduotis. 5 5
  • 6. Organizacijos formavimas  Vizija  Misija  Struktūrinis modelis  Elgesio modelis 6 6
  • 7. yra visatos centras, o visi kiti dangaus k(nai sukasi apie j) (taip vadinamas geocentrizmas). Beje, kone tuo pa$iu metu kitas graikas Aristarchus (280 m. pr. Kr.) eksperimentu 'rod#, kad &em# n#ra vi- satos centras, ta$iau buvo pasirinkta ir 'sitvirtino tai, kuo nor#josi Tik panaikinęs senąją mąstymo paradigmą tik#ti, o ne tai, kas yra i*ties%.. Galima b(t% sakyti, kad taip atsirado pirmasis, ypa$ r(pestingai ginamas, istori*kai patvirtintas, vadov% gali sukurti organizacijos viziją. tik#jimas, kuris prie*arauja gamtos mokslams. +i) id#j) pasisavino krik*$ionyb#s vadovai ir 'tvirtino, kaip absoliu$iai negin$ijam). 7 7
  • 8. Senosios paradigmos • Vaikus turim išmokyti tik tam tikrų dalykų pagrindų; • Mokykla tai valstybinės politikos vykdytoja; • Mokykla moko; • Organizacinė struktūra turi būti tik tokia, kokia buvo šimtus metų; • Mokomi dalykai tarpusavyje nesusiję, todėl jų derinti tarpusavyje nereikia (Pvz.: fizika, matematika, muzika ir istorija); • ir t.t. 8 8
  • 9. Organizacijos formavimas  Tik įvardinęs viziją, kas turėtų pagerėti organizacijos aptarnaujamai bendruomenei, jei bus panaikinta viena iš vyraujančių pasenusių paradigmų, vadovas gali kurti organizacijos misiją, kurios įdiegimui ir tarnaus tam tikras struktūrinis organizacijos modelis. 9 9
  • 10. Paradoksalu, bet vyraujantis organizacijos vaizdavimo modelis ir yra įtakotas pasenusios paradigmos! Vadovas 10 10
  • 11. SAULĖS SISTEMOJE sukasi didesni a k,nai. Kokios formos kūnai vyrauja makro ir mikro Tolimoje Pauk!"i# tako !alikel$je susiformavusi Saul$s sistema gali priminti koki% nors vien% verslo srit&. Kiekviena planet kosmose? kuri sukasi apie gravitacin$s j$go resursus. Kai kur turi labiau ar pritaikytas s%lyga b,t# per kar!ta, tu grei"iau sustingt vertus, ten, kur g m,s# konkurenta skirtingi, ir kiekv jam vienam b,din 22 11 11
  • 12. P. Drukeris Jokioje kitoje srityje nėra taip tvirtai, nors daugiausia nesąmoningai, laikomasi pagrindinių tradicinių prielaidų, kaip žmonių ir jų valdymo srityje. Ir jokioje kitoje srityje nėra taip smarkiai atitrūkstama nuo realybės ir veikiama absoliučiai neracionaliai. 12 12
  • 13. Dažniausiai organizacijos struktūra piešiama iš viršaus žemyn. Direktorius Ugdymo Ūkio dalies vadovas vadovas Dariaus Radkevičiaus paskaita 13
  • 14. Ir popieriaus lape apvedus nupieštą struktūra gauname ... Direktorius Ugdymas Ūkio dalies vadovas vadovas Dariaus Radkevičiaus paskaita 14
  • 15. Trikampis trimatėje erdvėje virsta... Dariaus Radkevičiaus paskaita 15
  • 16. Iškyla klausimas: organizacija sferinė ar piramidinė? 16 16
  • 17. k#$io- Amerikoje. ausi(. „S%dintis vir#uje” komanduoja, apa$ios vykdo. T Ar tikrai organizacijos valdymo komandinis b'di- „Gos- skirtumas – s%dintis verslo vir#uje neturi galimy m'#io lauk(. Buvo dedamos didel%s viltys, kad ko us ka- modelis išsilaikė tik šimtą metų? leis surinkti “neperfiltruot(” *emesni+ hierachin dovas. cij( ir reaguojant , tai, sukurti sprendimus. Deja, kielio pija. mud, metais pradėjo rastis pirmosios didelės 1870 chan- įmonės. Tuo metu vienintelė didelė pastovi . Ne- organizacija buvo kariuomenė. Todėl nieko mat% stebėtino, kad jos komandavimo ir kontrolės en%s. struktūra tapo pavyzdžiu tiems, kas tiesė ki!kai geležinkelius, statė plieno gamyklas, kūrė kreip- šiuolaikinius bankus ir universalines . Tuo + parduotuves. Komandinis modelis, kuriame ant labai nedaug viršuje esančių žmonių įsakinėja daugybei žemiau esančių ir jiems paklūstančių žmonių, išsilaikė beveik šimtą metų. (P. Drukeris) 17 17
  • 18. norintis atostog% metu gali jas aplankyti. T$kstan'i% (moni% pra- Šiuolaikinei “moderniai” organizacijos kaitu sulipdyti monumentai pasirod! stipresni u( laik& ir iki "iol neduoda ramyb!s mokslininkams bei s&mokslo teorij% m!g!jams. struktūrai daugiau kaip 5000 metų! Faraonas diduomen! ra"tininkai kariai valstie'iai amatininkai vergai 18 18
  • 19. Kokį elgesio modelį ši organizacinė struktūra nulemia? • Vienas visažinis? • Atsakomybės vengimas? • Iniciatyvos stoka? • Pavaldinių pasyvumas? • Konfliktai? • Kodėl? 19 19
  • 20. Modernioje Vakarų kultūroje, krikščioniška judėjiška tradicija įtvirtino piramidinį valdymo modelį ir piramidė tapo archetipu, kurį vadovai retai kvestionuoja. 20 20
  • 21. P. Drukeris • Bet kuri egzistuojanti organizacija, kad ir kas ji būtų – firma, bažnyčia, profsąjunga, ligoninė – labai greitai sunyks, jei nebus inovuojama. Kita vertus, bet kuri nauja organizacija, kad ir kokia ji būtų – firma, bažnyčia, profsąjunga, ligoninė – žlugs, jei nebus tinkamai valdoma. Svarbiausia egzistuojančių organizacijų smukimo priežastis yra jų neinovavimas. 21 21
  • 22. 22 22
  • 23. Pasvarstykime, kaip šiandien matuojamas piramidinės organizacijos efektyvumas, ar yra jame vietos inovavimui? • Įsigaliojo nuomonė, kad efektyvus organizacijos valdymas, tai efektyvus kiekvieno turimo resurso išnaudojimas • Mokytojas orkestras: ruošia medžiagą pamokoms, veda pamokas, renka pinigus remontui, atlieka remontą ir t.t. :) 23 23
  • 24. Resursas stovintis be JIS! darbo yra pats didžiausias efektyvumo švaistymas !sta individualiai - dar- efektyvumo matavimu r" valdymo kult%rai yra m" skirtingiems padali- avimai susiveda ! vien' 24 inio vieneto fizin! efek- e arba nera#ytine taisy- vien' resurs'. Resursas, stovintis be darbo, yra didžiausias efektyvumo švaistymas!24
  • 25. reikia sudaryti konkurencij+ tam, kad i%kelt& „geriausius“. Žmogus įsitvirtino, kaip bazinis piramidės vienetas, ,mogus (sitvirtino, kaip bazinis piramid"s vienetas, kitaip tariant, kitaip tariant, jos plyta. norite, kad plyta b#t&racionalizaciniusplyta jos plyta. O j#s turb#t O jūs turbūt norite, dar si#lanti sav*s i%naudojimo, atsipra%au, panaudojimo judri ir kad pa- būtų judri ir dar siūlanti savęs išnaudojimo, atsiprašau, si#lymus? panaudojimo racionalizacinius pasiūlymus? 65 25 25
  • 26. o piramid(, finansin! piramid! ir t"kstan)ius kit!. Dauguma metodinių prezentacijų pateikiama per moguspiramidinę prizmę: A. Maslow, maitinimosi, ir piramidė – i Vakarų kultūroje persipynusios idėjos. sveikatos, vertybių ir kitos piramidės... 26 26
  • 27. Dvi “neginčijamos tiesos” vyrauja Vakarų valdymo kultūroje: 1. Žmogus – bazinis piramidės vienetas, kitaip tariant jos plyta. 2. Piramidė – tai galios, amžinybės ir valdymo simbolis. 27 27
  • 28. Jei organizacijos tikslas yra efektyviai išnaudoti mokytoją, tada efektyvumas dažnai reiškia: • Kiek mokytojas praleido valandų dėstydamas; • Kiek pinigų jis surinko savo “narelio” remontui; • Kiek mokinių yra jo klasėje; • ir pan. • O kur inovavimas? 28 28
  • 29. Pasakykite, kaip mane matuosite ir aš pasakysiu, kaip aš elgsiuosi! 29
  • 30. P. Drukeris • Svarbiausias dalykas, kurio negalima pamiršti kalbant apie bet kokią organizaciją, yra tai, kad rezultatai egzistuoja tik išorėje. Organizacijos rezultatas yra patenkintas klientas. Mokyklos rezultatas yra mokinys, kuris kažko išmoko ir po dešimties metų tai panaudos darbe. O organizacijos viduje yra tik išlaidos. • Organizacijos yra visuomenės organai. Jos egzistuoja ne pačios sau, o privalo tarnauti konkretiems socialiniams tikslams ir tenkinti konkrečius visuomenės, bendruomenės ar individų poreikius. 30 30
  • 31. Piramidinė organizacija, tai konfliktų židinys, ji tenkinasi tik vidiniais matavimais. 31 31
  • 32. Protinio darbo organizacijų tarpusavio santykiai daug panašesni į orkestro dirigento santykius su orkestrantais negu į tradicinius viršininko santykius su pavaldiniais. Viršininkas organizacijoje, naudojančioje protinio darbo darbuotojus, paprastai pats nesugeba atlikti to darbo, kuriam jis samdo tą ar kitą pavaldinį, panašiai kaip ir orkestro dirigentas nebūtinai turi mokėti groti tūba. Savo ruožtu protinio darbo darbuotojas priklauso nuo viršininko ta prasme, kad viršininkas nurodo jam kryptį, ir, kas svarbiausia, pasako, koks yra jo darbo „rezultatas“ visai organizacijai, tai yra, kokie yra standartai ir vertybės, našumas ir rezultatai. Ir lygiai taip pat, kaip kad orkestras gali sabotuoti net patį gabiausią dirigentą, o tuo labiau net patį autokratiškiausią, taip ir protinio darbo darbuotojų organizacija gali labai lengvai sabotuoti net patį gabiausią, o tuo labiau net patį autokratiškiausią viršininką. 32
  • 33. , a . & i - , - i - - s d - 167 33
  • 34. Piramidinėje pasaulėžiūroje trūksta PLANUS laiko tėkmės matmens laikas VIRTASIS A. Einšteinas įrodė, kad mūsų LAIKAS matavimų sistemai (ilgis, etvirtasis matavimas – plotis, aukštis) rdv#s matmenis – ilg", n#ra absoliu%ios atskai- eisinga yra kokia nors trūksta ketvirto atmenys ir vienas laiko mat" erdv#s-laiko kon- na“, – juokavo Markas matmens - kas visuomet sujaukia X laiko. Y 34 34
  • 35. E. Demingo struktūra 35 35
  • 36. Valdyti srautą, o ne hierarchiją mokė iš JAV kilęs kitas valdymo genijus Williamas E. Demingas (1900-1993). Šis žmogus didis tuo, kad išmokė Japonijos įmones IŠMESKITEgamybą. E. Demingo paskaitos garsiausių valdyti SAVO SENĄ Jei norite keliauti vandenimis ir pakartoti viking! s"km#, privalot i$mesti sen%j% &mon"s navigacin# sistem%. Gal ji ir tiko keliaujan sausuma, ta'iau vandens keliams ji papras'iausiai n"ra pritaikyta NAVIGACINĘ įmonių vadovams padarė savo – jis įrodė, kad Japonijos SISTEMĄ, Galima persp"ti i$ anksto – jos tobulinimas nepad"s, nes $ios siste mos $aknis yra supuvusi. Valdyti vandens keli!, arba srauto navigacin#, sistem% mok" i$ JAV hierarchinė struktūra neatspindi gamybos ir paslaugų NES srauto logikos, todėl metas ją keisti. Šiandien Tekančios JI MORALIŠKAI kil#s valdymo genijus E. Demingas (1900-1993). (is )mogus didi tuo, kad i$mok" Japonijos &mones pertvarkyti gamyb%. E. Demingo paskaitos garsiausi! Japonijos &moni! vadovams padar" savo – ji &rod", kad hierarchin" strukt*ra neatspindi gamybos ir paslaug! PASENO šalis gamybos srityje lenkia ir pačią Ameriką. saulės srauto logikos, tod"l metas j% keisti. (iandien Tekan'ios saul"s $a lis gamybos srityje lenkia ir pa'i% Amerik%. Srautin! strukt"ra pagal W. Deming#. 36
  • 37. P. Drukeris • Savaime suprantama, kad mažmeninės prekybos tinklo valdymas skiriasi nuo katalikų vyskupijos valdymo (nors tie skirtumai daug mažesni nei prekybininkai ar vyskupai mano). Tačiau labiausiai skiriasi atskirų organizacijų vartojami terminai. O šiaip jau daugiau skiriasi ne tiek patys principai, kiek jų taikymas. 37 37
  • 38. Vadovui sunku suvokti saviorganizuojančią sistemą, nors dažnas iš jų yra kasdienis jos dalyvis! • Kelių eismo sistema susideda iš daugybės individų, nesivadovaujančių jokia hierarchija, turinčių skirtingą išsilavinimą, skirtingas žinias, socialinį statusą ir patirtį. Visi jie turi savo temperamentus, savo ambicijas, asmeninius tikslus, mobiliuosius telefonus, o kai kurie ir mažus vaikus automobilio sėdynėje. Nustebsite, sužinoję, koks menkas procentas tų individų miglotai raukia apie geografiją, dažnai maišo, užmiršta ar net niekada gyvenime nėra skaitę kelių eismo taisyklių. Dar daugiau – tarp jų yra tokių, kurie netgi pasiryžę jų nepaisyti! Ir vis tik kelių eismo sistema veikia! • Kiek kelių taisyklių atsimena visi kelių dalyviai? Greičiausiai tik kelias – kuria puse važiuoti ir ką reiškia šviesoforas. 38 38
  • 39. 179 39
  • 40. Išvada paprasta: kelių eismo taisyklės APRASTA:reguliuoja yklės srautą, o ne reguliuoja ro individo suge- individo atskiro čiu metu jos yra sugebėjimus ir eismo dalyviams, tuo pačiu metu a karvė! jos yra vienodos visiems eismo dalyviams, net jeigu tai šventa karvė! 181 40
  • 41. Ko reikia, kad jūs pradėtumėte valdyti srautą, o ne hierarchiją? Vadovybė egzistuoja tam, kad institucija pasiektų norimų rezultatų. Ji turi pradėti nuo pageidaujamų rezultatų nustatymo ir taip organizuoti institucijos išteklius, kad tie rezultatai būtų pasiekti. Tai yra organas, turintis padėti institucijai, kad ir kokia ji būtų – firma, bažnyčia, universitetas, ligoninė ar skriaudžiamų moterų prieglauda – pasiekti išorinių rezultatų. ( P. Drukeris) 41 41
  • 42. ANGLIJA LDYMO STRUKTŪRA? #VENTOJI LE S srautinėsporganizacijos RUS% Kai bai paprastai. atrodo ROMOS KUNIGAIK#TIJOS IMPERIJA PRANC$ZIJA aizduojama Dao simbolyje, In ir Jan. Baltijos VE struktūra. Taip, kaip tariant – Diarchija. j&ra Vilnius auto vadovas ir sraut! aptarnaujantis vadovas. ANGLIJA vaizduojama simbolyje RA? ojo u!duotis: valdyti operacin" sraut! ir j" greitinti. – In ir Jan. ojo u!duotis: analizuoti srauto sutrikim# prie$astis ir jas #VENTOJI LENKIJA LIETUVA ROMOS . IMPERIJA PRANC$ZIJA an. agrindinis VENGRIJA i# ar paslaug# LIETUVA srautas ntis vadovas. Juodoji Aptarnaujantys 1991 - dabar j&ra sraut! raut! ir j" greitinti. padaliniai Algirdas K sutrikim# prie$astis ir jas L • LIETUVOS DIDYSIS KUNIGAIK)TIS Yra srauto vadovas ir 1345 - 1377 1 vokite patys, kada Lietuva i%gyveno aukso am$i#? Kuomet, srautą aptarnaujantis akoma, ji buvo nuo j&r# iki j&r#? Teisingai! M&s# valstyb' Jogaila V vadovas. pasiekusi savo $yd'jim! tada, kai jai vadovavo du broliai K(s- LIETUVOS DIDYSIS KUNIGAIK)TIS L r Algirdas bei du pusbroliai Jogaila ir Vytautas. LIETUVA 1377 - 1401 1 • LENKIJOS KARALIUS L Aptarnaujantys o j o Pirm užduotis: 1386 - 1434 1 1991 - dabar sraut! valdyti operacinį padaliniai srautą ir jį greitinti. Algirdas K"stutis • Antrojo užduotis: aptarnauti srautą, analizuoti no aukso am$i#? Kuomet, LIETUVOS DIDYSIS KUNIGAIK)TIS 1345 - 1377 LIETUVOS DIDYSIS KUNIGAIK)TIS 1381 - 1382 Teisingai! M&s# sutrikimų priežastis ir srauto valstyb' Jogaila Vytautas LIETUVOS DIDYSIS KUNIGAIK)TIS LIETUVOS DIDYSIS KUNIGAIK)TIS ai vadovavo dušalinti. K(s- jas broliai 1377 - 1401 1401 - 1429 a ir Vytautas. LENKIJOS KARALIUS LIETUVOS KARALIUS 1386 - 1434 1429 - 1430 42
  • 43. 43
  • 44. Kaip gali skambėti mokyklos tikslas? • Paruošti mokinius taip, kad jie išlaikytų valstybinius egzaminus? • Paruošti mokinius universitetinėms studijoms? • Paruošti mokinius tarptautinėms studijoms? • O gal “Paruošti mokinius priimti ateities iššūkius”? Sugebėti išsikelti ambicinius tikslus, įvardinti kliūtis ir sudaryti veiksmų planą joms įveikti? Juk ką mes žinome apie tai kas įvyks per ateinančius tris metus ekonomikoje, moksle, pasaulyje? 44 44
  • 45. Tik iškėlę bendrą tikslą galite tikėtis permainų. • Jau penkiasdešimt metų žinome, kad vien tik pinigai nėra pakankama paskata gerai dirbti. Nors nepasitenkinimas atlyginimu motyvaciją labai mažina, bet pasitenkinimas juo yra iš esmės tik „higieninis veiksnys“, pasak F. Hercbergo. Darbuotojus, o ypač protinio darbo darbuotojus motyvuoja tai, kas motyvuoja savanorius. Juk žinome, kad savanoriams jų darbas turi teikti daugiau pasitenkinimo negu apmokamiems darbuotojams kaip tik dėl to, kad jie už tai negauna atlyginimo. Jiems labiausiai reikia iššūkio. Jie turi žinoti organizacijos misiją ir tikėti ja. Jiems reikia matyti rezultatus. • Vis daugiau „darbuotojų“ reikia valdyti kaip „partnerius“, o jau pats partnerystės apibrėžimas suponuoja, kad visi partneriai yra lygūs, ir kad jiems įsakinėti negalima. Juos reikia įtikinti. • Žmonių nereikia „valdyti.“ • Uždavinys yra vadovauti žmonėms, juos vesti. 45 45
  • 46. Kaip matuoti komandinį darbą mokyklose ir universitetuose? • Jei matuosite darbuotoją pagal jo asmeninio efektyvumo rodiklį, tai niekada nesubursite vienminčių komandos. • Tik matuodami komandinį darbą tapsite tikrai efektyvūs! 46 46
  • 47. Du esminiai rodikliai  Komandiniai pasiekimai siekiant užsibrėžto tikslo (fizinė darbo pusė).  Inovacijų skaičius (intelektinė darbo pusė). 47 47
  • 48. Socialinės atsakomybės • Vadovas yra tarnas. Jo šeimininkas yra institucija, kuriai jis vadovauja, ir atsakomybę pirmiausia turėtų prisiimti ji. O vadovo svarbiausias uždavinys yra pasiekti, kad institucija, nesvarbu kokia ji būtų – verslo įmonė, ligoninė, mokykla ar universitetas – atliktų savo funkciją ir įneštų savo indėlį, dėl kurio ji ir egzistuoja. • Universitetas, nesugebantis parengti būsimus vadovus bei specialistus, nėra socialiai atsakingas, kad ir kiek „gerų darbų“ jis imtųsi. 48 48
  • 49. Vertės strategija. www.versloknyguklubas.lt +37069841027 Knygos - “Dievas, kvantinė fizika, organizacinė struktūra ir valdymo stilius” - autorius Darius Radkevičius dradkevicius@takas.lt 49