Ar iseitis bendra pasauline valdzia

741 views
675 views

Published on

Published in: News & Politics
0 Comments
0 Likes
Statistics
Notes
  • Be the first to comment

  • Be the first to like this

No Downloads
Views
Total views
741
On SlideShare
0
From Embeds
0
Number of Embeds
1
Actions
Shares
0
Downloads
7
Comments
0
Likes
0
Embeds 0
No embeds

No notes for slide

Ar iseitis bendra pasauline valdzia

  1. 1. Ar išeitis – bendra pasaulinė valdžia? Vatikanas 2011 m. spalio mėnesį pasiūlė sukurti naują valdžios organą ir„Pasaulio Centrinį Banką“, kad šie prisiimtų atsakomybę už finansiniųinstitucijų valdymą. Šio organo tikslas - rūpintis, kad nė viena išsivysčiusi šalisnegalėtų spausti silpnesnių. Struktūros galėtų dirbti prie JTO, o paskui taptų nepriklausomos. Savopranešimą Vatikanas komentuoja taip: „Kolektyvinis gobšumas ir kaupimas įgaunadidžiulį mastą. Visa tai byloja apie tai, kad pasaulio valstybės turi laikytis specialioselgesio etikos tarp turtingų ir vargšų šalių.“ Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė irgi laikosi nuomonės, kad EuroposSąjunga privalo centralizuoti valdymo funkcijas ir įvesti daugiau vienodų visomsšalims taisyklių. Jei Europa nuspręstų eiti D. Grybauskaitės siūlomu keliu, tada galima darytiprielaidą, kad laikui bėgant Europoje nebeliktų atskirų valstybių, o susidarytų vienaEuropos „tauta“. T.y. Europa pakartotų JAV, Indijos ar Kinijos scenarijų. Šalis viena,valdžia viena, pavadinimas vienas, valiuta viena bet viduje kelios dešimtys ar kelišimtai tautų. Ir, jeigu pasaulis palaikytų Vatikano scenarijų, su laiku žemėje įsivyrautųviena valdžia, valdanti visą pasaulį, ir tai gal būtų jau „Galutinė Šventoji RomosImperija“. Tačiau, ši idėja turi ir stiprių priešininkų, vienas iš jų - Čekijos prezidentasVaclavas Klausas, tvirtinantis, kad finansinės Europos problemos yra ledkalnioviršūnė. Būtinos struktūrinės reformos ir ES decentralizacija. Antiglobalistai irvisokio plauko sąmokslo teorijų kūrėjai irgi priešinasi centralizacijai, o ši, atrodo, 1
  2. 2. įgauna pagreitį. Pasirodo, kad 147 transnacionalinės korporacijos jau dabarkontroliuoja 40% viso pasaulio korporacijų turto bei 60% pasaulio ekonomikospajamų. Ir dauguma iš jų yra finansinės institucijos (tokios kaip Barclays plc, JPMorgan Chase, Goldman Sachs, Merrill Lynch, Morgan Stanley, Bank of America,UBS, Deutsche Bank, Societe Generale, Credit Suisse, Capital Group Companies Inc,AXA ir kt), kurių aktyvai tarpusavyje susipynę. Tyrėjai iš Šveicarijos federalinio instituto (arxiv.org) nustatė, kad tai įvyko nedėl sąmokslo valdyti pasaulį. Tiesiog tai dėsninga šių dienų korparatyvinėsekonomikos saviraidos fazė. Tokia padėtis - ne politikos, o ekonomikos padarinys. Jeitai ne sąmokslas, kodėl tai kelia žmonėms baimę? Tokia sandara pavojinga todėl, kaddėl centralizacijos ji yra pažeidžiama. Griaunantis virstančių domino efektas galiprasidėti bet kuriuo momentu, kai tik viena iš 147 organizacijų susidurs sureikšmingomis problemomis.Griūtis kaip evoliucijos dalis O gal griūtis - tai normalus evoliucijos dėsnis, tik labai jau nemalonus tiems,kurie jį patiria? Evoliucijos dėsnis, kurį prieš kelis tūkstančius metų aprašė indai -pradžioje sukuriama, vėliau palaikоmas stabilumas, o paskiau griaunama ir vėl išnaujo kuriama? Tiesiog Brahma, Višnu ir Šiva. 2
  3. 3. Žmonijos istorija - imperijų kūrimo ir griovimo istorija. Imperinė idėjagrindžiama valdžios centralizacija, bendrų taisyklių ar įstatymų kūrimu ir jų laikymosiprievartos mechanizmo užtikrinimu. 1993 metais į Lietuvą atvykęs Kanados lietuvisstebėjosi mūsų valstybės tuometiniu valdymo modeliu. Jis tvirtino, kad demokratijayra tvarka ir taisyklės, o pas mus - laisvė, t.y. chaosas ir anarchija. Kuo grindžiama centralizacijos idėja? Centralizacijos idėją galime palyginti suorkestru. Kuo skiriasi orkestras nuo gatvės muzikantų? Orkestras groja ypač sudėtingąmuziką. Ją profesionaliai atliekant būtinas ypač geras susiklausymas, ištobulintiindividualūs ir komandiniai įgūdžiai. Orkestrui griežtai vadovauja dirigentas, kurisstovi nugara į publiką, o muzikantai, nors ir sėdi veidu į “liaudį”, tačiau jos nemato,nes privalo žiūrėti į natas ir į dirigentą. Norint pagroti naują kūrinį, reikia daug laikoskirti repeticijoms. Jei šitaip pažiūrėtume į centralizuotą valdymą, tai pamatytumešiuos panašumus: 1. Centralizacija leidžia įgyvendinti sudėtingus kūrinius, bet tam reikia laiko. 2. Centralizacija reikalauja laikytis procedūrų (nors ir sėdi veidu į žmogų, bet jo „nemato“). 3. Centralizacija linkusi valdyti „baigtinį“ kūrinį. 4. Centralizuota sistema greitai biurokratėja ir tampa nelanksti. Gatvės muzikantai laikas nuo laiko įveikia orkestrus. Džiazas ir jo atlikėjai galėtųbūti laikomi antipodu klasikinės muzikos orkestrams. Čia visiška improvizacija,grojama su nepažįstamais muzikantais, laisvai ir gaivališkai bendradarbiaujama irpriimami sprendimai. Tai procesas, o ne rezultatas. Centralizacija gali konkuruoti tik su kita centralizacija. Konkuruoti su chaosusustabarėjusi sistema nesugeba. Galbūt kurį laiką ji gali jį įveikti, tačiau tai tas pats,kaip kad žmogaus įmuninei sistemai išlaikyti organizme izoliuotą virusą. Pavyzdys galėtų būti ir transporto sistema. Geležinkelių ir lėktuvų eismasneįmanomas be sudėtingos ir griežtai centralizuotos vadymo sistemos. Bet koksnesusipratimas ar klaida, dažniausiai sukelia žymią katastrofą, nuskambančią visopasaulio spaudoje. Automobilių eismas yra gerokai lankstesnis. Nors ir valdomaspagal bendras visiems taisykles, tačiau jis turi nemažai savieigos elementų. Yra šalių,kuriuose kelių eismo taisyklių beveik nėra, bet tai netrukdo kelių eismo dalyviams 3
  4. 4. tvarkytis patiems. To negalima pasakyti apie geležinkelį ar oro transportą. Įdomus faktas - geležinkeliai beveik nekonkuruoja su automobiliais, tačiau jie tiesiogiai konkuruoja su lėktuvais. Ir tai tapo ypač akivaizdu atsiradus greitiesiems traukiniams. O dabar pabandykite įsivaizduoti, kad jūsų automobilis yra valdomas palydovų, kad jūs negalite padaryti nė vieno smulkaus nusižengimo. Kas atsitiks centralizavus automobilių sistemos valdymą? Gali būti, jog padėtis tik pablogės. O kaip jausis kelių eismo dalyviai? Kai negalite paskubėti, jei labai reikia ir niekam netrukdote? Saviorganizuojanti sistema, kuri leidžia paskubėti kai galima, ir palėtinti, kai būtina, leidžia automobilių srautui būti lanksčiam. Ar galėtumėte susitaikyti su tuo, kad aplink vien taisyklės? Kad ne jūs valdote, o jūs valdo? O jeigu didžioji jūsų gyvenimo dalis bus įsprausta į griežtas taisykles? Kiekvienas bus stebimas, suskaičiuotas, mažiausias nusižengimas užfiksuotas? Visos taisyklės turi išimčių, visi sprendimai gali būti ir geri, ir blogi, tai priklauso nuo aplinkybių. Kitas, ypač dažnai sąmokslo teorijų kūrėjų keliamas klausimas - kaip prasimušti į siaurą valdančiųjų elitą, kuriame vieta dažnai perduodamą iš kartos į kartą? Pamenate, Sovietų Sąjungoje bet kokie neformalūs judėjimai buvo uždrausti, o jų dalyviai buvo vadinami psichikos ligoniais? Centralizuotai struktūrai, bet koks neformalus chaoso židinys reiškia grėsmę, nes jis pažeidžia tvarką ir kontrolės galimybę. Bet koks judėjimas yra neprognozuojamas ir jo sukeltas poveikis gali būti visiškai netikėtas valdžiai. Šį fenomeną savo knygoje „Virsmo taškas“ puikiai aprašė Malcolmas Gladwellas. Centralizaciją galėtumėm apibrėžti kaip idėją, leidžiančią nedidelei grupei žmonių valdyti mases. O decentralizacija leidžia sumaišyti vaikiško kaleidoskopo mozaiką ir viską pradėt iš naujo. Tautų kova už laisvę labai primena decentralizaciją, o Imperijų kūrimas – centralizaciją. Ar galime 2011 m. spalio septynioliktos dienos įvykius Romoje, kai buvo sužeisti 105 policininkai, pavadinti sukilimu prieš galimą Šventosios Romos Imperijos atkūrimą? Turbūt kai kurie sąmokslo teorijų kūrėjaiAR IŠEITIS – BENDRA PASAULINĖ VALD tvirtintų, kad būtent taip ir yra. aug Galima tvirtinti, kad kūrėjas paleido evoliucen- mechanizmą, kasdien mikrolygiu veikia amžinie s: šimo namai – beveik kiekvienoje žmonių ka vyksta gėrio ir blogio kova. Pasakojama, jog žm ego taip padidėjo, kad jie pradėjo save lyginti su vais ir nusprendė: Žemė skirta mums vieniems, suors gyvybe galim daryti ką norim. Tuomet dievai sprendė žmones sunaikinti kaip pavojingus Žmpa kenkėjus. Tačiau jiems pagailo savo kūrinio ir vie dievybių pasiūlė kitą sprendimą: „Atimkime iš ž nių atmintį, tegul kiekviena karta mokosi iš nazas, Taigi, kiekvienoje kartoje vėl iš naujo gimsta vainės visi jie tokie patys ir kartu skirtingi, panašūs įvoja- kartojasi, bet jie kartu yra kitokie. Evoliucijaališ- kauliukus ir vertina, kurie iš mūsų labiausiai pri kę prie aplinkos. Nutukę amerikiečių vaikai – trali- biausiai prie siūlomo gyvenimo būdo prisitaikę vaema ne mažiau kaip 10 valandų prie televizoriaus, greu tai maisto virškinimas. Nutukęs kūnas neleidžia fiz iep- aktyviai veikti, pririša prie krėslo. Nuolatinis gre maisto naikinimas reikalauja energijos, jis pavad ele- fizinį aktyvumą. Tokia galėtų būti viena evoliungos šaka.koks Grįžkime prie Europos krizės ir pabandyuto- įžvelgti, kur buvo pažeistas evoliucinis mechanildo- ar – atvirkščiai – gal jis veikė per sparčiai. Fraktal ažai principas tvirtina, kad turime elementus, kurie iš tai- kai yra panašūs, bet nesurasite tapačių daiktų. Pa aly- džiui, kiekviena Europos Sąjungos šalis yra vald apie demokratiškai išrinktos valdžios. Demokratiška ele- dinasi, pagal tuos pačius principus. Tačiau kiekv ta- je šalyje valdžia yra kitokia, turi savo specifiką. pač liukai mesti (rinkimo principai), tačiau reikšmės i to skirtingos (vietinė specifika). Pažiūrėkime į vuto- Centralizaciją zuotai struktūrai bet koks neformalus chaoso židinys NE TIK VATIKANAS LINKĘS Tai labai glaudžiai susiję su ilgai vyravusia idėja, jog čius, tada į graikus ir į save, lietuvius. Ar matome ryti reiškia grėsmę, nes pažeidžia tvarką, panaikina kontro- KAIP IŠEITĮ IŠ KRIZĖS SIŪLYTI pasaulis yra sutvarkytas mechaniškai. skirtumus? Evoliucijos dėsniai galioja ir šalių vrali- galėtumėm lės galimybę. Bet koks judėjimas yra neprognozuoja- DIDESNĘ CENTRALIZACIJĄ. „BLOMBERG“ NUOTR . Įdomu, kad ilgą laiką buvo manoma, jog chaosas toms. Tos šalys, kurios priimdavo prastus vald jog apibrėžti kaip mas ir jo sukeltas poveikis gali būti visiškai netikėtas yra procesas be struktūros, neturintis taisyklių. Ta- sprendimus, privalėjo devalvuoti savo valiutas,viai? valdžiai. Šį fenomeną savo knygoje „Virsmo taškas“ AR GALIMA PROTESTO čiau, kai tik žmonės pradeda gilintis į kurią nors neži- sparti infliacija tiek Visatos mastu (pavyzdžiu ne- idėją, leidžiančią puikiai aprašė Malcolmas Gladwellas. JUDĖJIMUS LAIKYTI SUKILIMU nomą sritį, jie visada suranda ir aprašo dėsningumus. sparti plėtra), tiek ir šalies mastu leidžia išlygintidžia Centralizaciją galėtumėm apibrėžti kaip idėją, lei- PRIEŠ ŠVENTOSIOS ROMOS Pradėjus gilintis į chaosą, išaiškėjo, jog jis labai logiš- defektus, kurių galėjo būti ankstyvuoju (Visato nedidelei grupei IMPERIJOS ATKŪRIMĄ?džia džiančią nedidelei grupei žmonių valdyti mases. De- kas ir turi savo taisykles. kūrimo ar naujos valdžios atėjimo) laikotarpiu.mėte žmonių valdyti centralizacija leidžia sumaišyti vaikiško kaleidoskopo „BLOOMBERG“ NUOTR . Chaosas yra fraktalinis, tai yra vienas iš evoliucijos kurios šalys perėjo labai skausmingus evoliuciniud ne mases. mozaiką ir viską pradėt iš naujo. Tautų kova už laisvę mechanizmų. Nors Albertas Einsteinas ir tvirtino, kad pus. Pavyzdžiui, Brazilijoje XX amžiuje žmonės k labai primena decentralizaciją, o imperijų kūrimas – Dievas nežaidžia kauliukais, tačiau chaoso teorija ir kartų yra praradę visas savo santaupas dėl infliasta į centralizaciją. Ar galime 2011 m. spalio septynioliktos kvantinė fizika turi įrodymų, jog būtent „metami kau- Bet galų gale Brazilija kartu su Indija ir Kinijaiuo- isy- dienos įvykius Romoje, kai buvo sužeisti 105 polici- ninkai, pavadinti sukilimu prieš galimą Šventosios liukai“ ir sudaro evoliucijos mechanizmo pagrindą. Ne tik Visatą galima vaizduoti kaip amžinuosius lošimo 4 viena iš sparčiausiai augančių šalių ir jau šiemet šeštąja pasaulio ekonomika. „The Economist Ini, ir Romos imperijos atkūrimą? Turbūt kai kurie sąmoks- namus, bet ir kasdienį gyvenimą. Chaoso teorija at- gence Unit“ prognozuoja, kad 2020 metais Bražnai lo teorijų kūrėjai tvirtintų, kad būtent taip ir yra. skleidė, kad nors visi mes esame panašūs, tačiau dviejų bus penkta ekonomika pasaulyje ir aplenks visaspra- identiškų žmonių rasti neįmanoma, kaip ir dviejų vie- ropos šalis.per- Chaoso logika nodų lapų, medžių, pakrantės formų ar įvykių. Taigi, atėmus iš konkrečios šalies valiutą kaip n
  5. 5. Chaoso logika Centralizacijos idėja susijusi su kūrimo aktu. Pats kūrimo aktas paremtas priežasties ir pasekmės logika. Ši logika labai glaudžiai susijusi su ilgai vyravusia idėja, jog pasaulis yra mechaniškas. Įdomu, kad ilgą laiką buvo manoma, jog chaosas yra nestruktūrizuotas procesas, neturintis taisyklių. Tačiau, kai tik žmonės pradeda gilintis į kurią nors nežinomą sritį, jie visada suranda ir aprašo dėsningumus. Pradėjus gilintis į chaosą, išaiškėjo, kad jis labai logiškas ir turi savo taisykles. Chaosas yra fraktalinis ir tai vienas iš evoliucijos mechanizmų. Nors Albertas Einšteinas ir tvirtino, kad Dievas nežaidžia kauliukais, tačiau chaoso teorija ir kvantinė fizika turi įrodymų, jog būtent „metami kauliukai“ ir sudaro evoliucijos mechanizmo pagrindą. Naudojant A. Einšteino metaforą, galima tvirtinti, kad Dievas vistik lošėjas. Ne tik visatą galima pavaizduoti, kaip Cazino Perpetuum, bet ir mūsų kasdieninį gyvenimą. Chaoso teorija atskleidė, kad nors visi mes esame panašūs, AR IŠEITIS – BENDRA PA tačiau dviejų identiškų žmonių rasti neįmanoma, kaip ir dviejų vienodų lapų, medžių, pakarantės formų ar įvykių. Šiandien mes esame linkę ku aplinką, todėl ji tampa nestabilumo tume sakyti, kad visas pasaulis yr virusu, pagrįstu spekuliaciniu mec laiką draudė katalikybė ir kitos reli mechanizmas rėmėsi prielaida, jog ti. Ir tai buvo tiesa, kol nebuvo įsig ir masinis efektyvumas per masto rime suprasti, kad žmonija pasiek kai ankstesnė neribotų išteklių prie ti. „Beveik visos ekonominės minties paliaujamo ekonominio augimo prie žu ir malonu, jei gyventume neribo Deja, susiduriame su mažu, bet įky tu, kad mūsų planeta ribota, baigt taip kaip ekonomikos teorijoje – visk ologinė realybė”, – tvirtina George’ Gwendolyn Hallsmith ir Bernard goje „Turto kūrimas“ („Creating W dabartiniame pasaulyje įsivyravęs tiORPORACIJOS mikai reikia vienos valiutos mono PROCENTŲ skolinti pinigai yra vienintelis valiu TURTO. šiuolaikinei ekonomikai, tikslingaiG“ NUOTR . pasaulinės krizės, bet ir nuskurdini na, kad masto ekonomijos nualiALBERTAS miestams, rajonams reikia įsivesti alAS IR SAKĖ, KAD ŽAIDŽIA palaikančias jų ekonominę ekosisteIS, ATSITIKTINUMAS Turime įsisąmoninti, kad yra duOJE ATLIEKA prasti gamtos dėsnius ir dėti pastanAIDMENĮ. kyti. Galime vadinti jį daoistiniuG“ NUOTR . logijos išpažinėjai tvirtina, kad me lingų poelgių? Ir jums bus aišku, kokios grėsmės mūsų pinigai ekonomikoje. Tvarumui reikia tam tikros pu- damoji gamtos dalis ir daryti visk Žmonija Kvantinė fizika nunėrė dar giliau ir įrodė, kad dviejų tokiuose tinkluose atsirandan- laukia einant tuo keliu. Centralizuota sistema tam tikrą etapą labai efekty- pasiekė siausvyros tarp čių savybių: mikropasaulyje valdo pagarbiai sugyventume su gamta i kelias – užsispyrus tikėti, kad teis atsitiktinumo ir neapibrėžtumo principai.tokį raidos vi, tačiau ji yra ir itin pažeidžiama. Fraktalinė sistema problemas. Galima tai pavadinti k Galima tvirtinti, kad kūrėjas etapą, kai evoliucijos tinklą); gali ilgai išgyventi, nes jos dalys silpnai susijusios tar- 1. efektyvumo (sistemos gebėjimo gaminti tūrius to, liu, aukštinusiu centralizuotą valdy pusavyje, o centralizuotą sistemą gali pakirsti vienas paleido ankstesnė kas teka per tą mechanizmą, kasdien Išminčius pasakytų, kad abi pusė nenumatytas trikdis. Centralizuotos sistemos tikslas 2. gajumo (sistemos gebėjimo atlaikyti sukrėtimą ar „tiesų“ sankirtos vietoje atsiranda mikrolygiu užsukęs Cazino perpetuum – šis lošimasir prisitaikyti priekiekvienoje žmonių yra efektyvumas ir masto ekonomija. neribotų ligą beveik kintančios aplinkos). gas“. Galėtume kaip pavyzdį paim Tačiau norint, kad sistema būtu tvari ir ilgalaikė išteklių kartoje atsispindi, kaip Gėrio ir Blogio kova. LegendaPaaiškėjo, jog ir efektyvumas, ir gajumas savo ruožtu pasakoja, jog kada žmonių Ego tai, jog galva valdo kūną, nereiškia, (nesvarbu, ar kalbame apie finansų sistemą, ar gamtos prielaida trinis procesorius, iš eilės duodant taip padidėjo, kad jie pradėjo save lyginti su dievais ir nusprendė: Žemė tinklo struktūri- ekosistemą, ar ekonomiką), ji turi būti ne tik efekty- nustojo priklauso nuo dviejų sudėtingo srautųskirta jiems mandas. Smegenyse yra milijonai v vi, bet ir gaji. Visos sistemos yra atviri sudėtingų srau- nių kintamųjų – įvairovės ir tarpusavio susietumo. čių procesorių, vyksta lygiagretus in vieniems, o su kita gyvybe jie gali daryti ką nori. Tuomet dievai nusprendė įvairovę ir tų tinklai. Mūsų protėviai, tvirtindami „kaip dangu- galioti. Efektyvumo didinimas paprastai mažina žmones jimas. Kokia komanda bus vykdom je, taip ir ant žemės“, buvo teisūs. Perversmą sukėlusių tarpusavio susietumą. Pats centralizacijos mechanizmas nuo vidinių ir išorinių aplinkybių. sunaikinti kaip pavojingus Žemės kenkėjus. Tačiau, jiems pagailo savo paversti užda- ir tyrimų rezultatai (Robert Ulanowicz, Sally Goerner, sudaro iliuziją, jog atvirą sistemą galima kūrinio gas – tai gyvas ir labai jautrus reišk viena iš deivių pasiūlė kitą sprendimą: „Atimkime iš ra. Ne beTik ir jiatmintį, teguluždėsnius. už- Bernard Lietaer, Rocio Gomez „Quantifying Sustai- nability: Resilience, Efficiency and the Return of In- žmonių neatsilaikė prieš gamtos kiekviena dangos. reikalo Sovietų Sąjunga buvo geležinės tobulinti, kad mūsų visuomenė geb nepaliaujamai kintančios aplinkos. karta mokosi iš naujo“. Taigi, kiekvienoje kartoje iš naujo gimsta vaikai, visi jie augi- formation Theory“ – „Kiekybinis tvarumo vertini- Ir priešingai, įvairovės ir tarpusavio susietumo tokie ma valingai prižiūrėti gyvybingum mas: Informacijos teorijos tamprumas, efektyvumas mas didina gajumą. Dėl šito tąsymo į priešingas puses mus padarys griovėjas Šiva, įsukęs s patys ir kartu skirtingi, panašūs įvykiai kartojasi, betsudėtingas srautų yra kitokie. Evoliucija ir grąža“) parodė, kad dabar jau įmanoma vienu matu jie kartu tinklas bus tvarus tik gana siaurame cijos mechanizmą – krizėmis pa matuoti bet kokio sudėtingo srautų tinklo tvarumą, kaleidoskopą, kaip kad ir būdavo i meta kauliukus ir vertina, kurie iš mūsų labiausiai prisitaikę ir tarpusavio Kitaip sakant, jei vadinama- stabilumą, nesvarbu, kas tekės per tą sistemą – bio- jo įvairovės prie aplinkos.lauke, tos įvairo- jame gyvybingumo lange. susietumo Pavyzdžiui nutukę amerikiečių vaikai - tai labiausiai prie siūlomo jei jos bus per daug, subyrės. prisitaikę gyvenimo būdo A U T O R I U S Y R A PA R A Š Ę S K N Y G Ą „ D I E VA S , K VA N T I N Ė F I masė gamtinėje ekosistemoje, informacija imuninėje vės ir tarpusavio susietumo bus per mažai, tinklas su- O R G A N I Z A C I J O S S T R U K T Ū R A I R VA L D Y M O S T I L I U S “. sistemoje, elektronai elektros paskirstymo tinkle ar stings, o vaikai: ne mažiau kaip 10 val. prie televizoriaus, greito maisto virškinimas. Nutukęs 2012 KOVAS VERSLO ŽINIOS 5
  6. 6. kūnas neleidžia fiziškai aktyviai veikti ir pririša prie krėslo. Nuolatinis greitojo maistonaikinimas reikalauja energijos, jis pavaduoja fizinį aktyvumą. Tokia galėtų būtiviena evoliucijos šaka. Grįžkime prie Europos krizės ir pabandykime įžvelgti, kur buvo pažeistasevoliucinis mechanizmas ar – atvirkščiai – gal jis veikė per sparčiai. Fraktalumoprincipas tvirtina, kad išoriškai viskas panašu, bet nesurasite tapačių daiktų. Pvz.:kiekviena Europos Sąjungos šalis yra valdoma demokratiškai išrinktos valdžios.Demokratiškai, vadinasi, pagal tuos pačius principus. Tačiau kiekvienoje šalyjekiekviena valdžia yra kitokia ir turi savo specifiką. Kauliukai mesti (rinkimoprincipai), tačiau reikšmės iškrito skirtingos (vietinė specifika). Pažiūrėkime įvokiečius, tada į graikus ir į save, lietuvius. Ar matome šalių skirtumus? Evoliucijosdėsnius palaikė ir šalių valiutos. Tos šalys, kurios priimdavo prastus vadymosprendimus, privalėjo devalvuoti savo valiutas, nes sparti infliacija tiek Visatos mastu(pvz.: jos sparti plėtra), tiek ir šalies mastu leidžia išlyginti visus defektus, kuriegalėjo atsirasti ankstyvuoju vystymosi (pvz.: Visatos sukūrimo), naujos valdžiosatėjimo laikotarpiu. Kai kurios šalys praėjo labai skausmingus evoliucinius etapus.Pavyzdžiui, Brazilijoje XX amžiuje žmonės keletą kartų yra praradę visas savosantaupas dėl infliacijos. Bet galų gale Brazilija kartu su Indija ir Kinija tapo viena išsparčiausiai augančių šalių ir jau šiemet taps šeštąją pasaulio ekonomika. EconomistIntelligence Unit prognozuoja, kad 2020 metais Brazilija bus penkta ekonomikapasaulyje ir aplenks visas Europos šalis. Taigi, atėmus iš konkrečios šalies valiutą kaip natūralios evoliucijos priemonę,kuri leido iššaukti krizes, o krizių metu pakeisti valdančiuosius, bandyti naują valdžiąir naujus sprendimus, ir, jeigu reikia, dar kartą viską pakeisti. Skamba nehumaniškai,tačiau tokie gamtos dėsniai, juos mes arba sustipriname, arba susilpniname,sukurdami vienus ar kitus valdymo instrumentus. Tačiau kas atsitiko, kai euro zonosšalys įsivedė bendrąją valiutą, o valdymo niuansai kiekvienoje šalyje išliko skirtingi?Turime tai, ką matome - dabar kiekvienos šalies skirtingas elgesys kerta per vieną išcentralizacijos ašių, t.y. jos valiutą. Daugiau centralizacijos? Atrodo, kad mano aprašytas pavyzdys veda prie vieno teisingo atsakymo, tokįir pasiūlė Vatikanas ir prezidentė D. Grybauskaitė - dar stipresnės centralizacijos.Tačiau evoliuciškai žiūrint gamtoje nėra centralizacijos mechanizmo. Tiesa, didelėssistemos paklūsta klasikiniams dėsniams, nes nuolat ridendami kauliukus perrezultatų vidurkį galime maždaug numatyti. Einant centralizacijos keliu, daroma prielaida, kad žmonija sugebės išsirinktivieną teisingą valdžią. Tačiau neapibrėžtumo principas nurodo, kad negali būti tikviena Žmonijos valdžia, žinanti visus teisingus žmonijos valdymo atsakymus. Kodėl?Atsakymas slypi masių psichologijos supratime. Mases valdo ne logika, protas arracionalumas, o emocijos. Nors mes savo valdymo būdą vadiname demokratiniu,tačiau mažai kas žino, kad ištikrųjų jis ne demokratinis, o ochlokratinis. DemosGraikijoje reiškė žmones turinčius išsilavinimą 7 laisvųjų menų srityje. Graikijosdemokratijoje rinkti valžią galėjo tik demosai. Ochlos reiškia minia. Ochlokratija - taiminios valdymas, ja manipuliuoja demagogai, siūlydami miniai tai, ko ji labiausiaitrokšta. Kokia galimybė, kad į pasaulinę valdžią išrinks pasauliu besirūpinančiusaltruistus ir kokia galimybė, kad išrinks demagogus, kuriuos gena despotizmas irvaldžios troškulys? Pažiūrėkime į rinkimus mūsų dienomis - ką išrenka? Protingus ar 6
  7. 7. triukšmingus? Populistus ar turinčius viziją, kaip padėti žmonijai? Pagal išmanymą ardėl skandalingų poelgių? Ir jums bus aišku, kokios grėsmės mūsų laukia tame kelyje. Centralizuota sistema yra labai efektyvi kažkuriame etape, tačiau ji yra ir itinpažeidžiama. Jei fraktalinės sistemos gali ilgai išgyventi, nes jos silpnai susijusiosviena su kita, tai centralizuotą sitemą gali pakirsti vienas nenumatytas trikdis.Centralizuotos sistemos tikslas yra efektyvumas ir masto ekonomija. Sakoma, kad skaičiais pagrįstas protas yra panašus į dykumą, o vaizdaisgrindžiamas yra sodas. Paukščiai gieda, gėlės žydi. Tai beveik atskiros planetos. Tačiau, norint, kad sistema būtu tvari ir ilgalaikė (nesvarbu, ar kalbame apiefinansų sistemą ar gamtos ekosistemą, ar ekonomiką), ji privalo būti ne tik efektyvi,bet ir gaji. Visos sistemos yra atviri sudėtingų srautų tinklai. Mūsų protėviai,tvirtindami „kaip danguje, taip ir ant žemės“ buvo teisūs. Perversmą sukėlusių tyrimųrezultatai (Robert Ulanowicz, Sally Goerner, Bernard Lietaer, Rocio Gomez“Quantifying Sustainability: Resilience, Efficiency and the Return of InformationTheory”), parodė, kad dabar jau įmanoma vienu matu matuoti bet kokio sudėtingosrautų tinklo tvarumą, stabilumą, nesvarbu, kas tekės per tą sistemą – biomasėgamtinėje ekosistemoje, informacija imuninėje sistemoje, elektronai elektrospaskirstymo tinkle ar pinigai ekonomikoje. Tvarumui reikia tam tikros pusiausvyrostarp dviejų tokiuose tinkluose atsirandančių savybių: AR IŠEITIS – BENDRA PASAULINĖ VALDŽIA 1. Efektyvumo (sistemos gebėjimo gaminti tūrius to, kas teka per tą tinklą); 2. Gajumo (sistemos gebėjimo atlaikyti sukrėtimą ar ligą ir prisitaikyti prieINFO kintančios aplinkos). SISTEMOS PATVARUMO PRIKLAUSOMYBĖ NUO RŪŠIŲ ĮVAIROVĖS MAŽESNĖ ĮVAIROVĖ UŽTIKRINA SISTEMOS EFEKTYVUMĄ; DIDESNĖ ĮVAIROVĖ LAIDUOJA GAJUMĄ. SISTEMOS GYVYBINGUMO LANGAS PATVARUMAS 100 % LAIKAS KAPITALO STAMBĖJIMAS MONOVALIUTA MONOKULTŪRA SISTEMA LINKUSI SUBYRĖTI SISTEMA CENTRALIZACIJA STINGSTA, KAPITALO SMULKĖJIMAS TAMPA ĮVAIRIAKULTŪRĖ APLINKA RIGIDIŠKA ANALIZUOJAMAS ĮVAIRIOS MOKĖJIMO FORMOS IR LENGVAI MOMENTAS LAIKE DECENTRALIZACIJA PAŽEIDŽIAMA (TRAPI) 0% DIDESNIS EFEKTYVUMAS DIDESNIS GAJUMAS RŪŠIŲ ĮVAIROVĖ IR DAUGYBĖ TARPUSAVIO RYŠIŲ (CHAOSO DĖSNIAI, IŠCENTRINĖS JĖGOS) ANALIZUOJAMAS APLINKOS MOMENTAS IŠORINĖS APLINKOS POKYČIAI LIGŠIOLINĖ todėl, kad dėl centralizacijos ji yra pažeidžiama ir, kai CIVILIZACIJOS PLĖTRA tik viena iš 147 organizacijų susidurs su reikšmingo- RĖMĖSI PRIELAIDA, JOG mis problemomis, galime labai greitai pajusti „domi- IŠTEKLIAI YRA NERIBOTI. no“ efektą. „BLOOMBERG“ NUOTR . 7 Griūtis kaip evoliucijos dalis O gal griūtis – tai normalus evoliucijos dėsnis, tik labai
  8. 8. Paaiškėjo, jog ir efektyvumas, ir gajumas savo ruožtu priklauso nuo dviejųsudėtingo srautų tinklo struktūrinių kintamųjų – įvairovės ir tarpusavio susietumo.Efektyvumo didinimas paprastai sukelia šio proceso racionalizavimą, tai yra joįvairovės ir tarpusavio susietumo mažėjimą. Pats centralizacijos mechanizmas sudaroiliuziją, jog atvirą sistemą galima paversti uždara. Sovietų Sąjunga buvo už „geležinėsuždangos“, bet ir ji neatsilaikė prieš gamtos dėsnius. Ir priešingai, įvairovės ir tarpusavio susietumo didėjimas didina gajumą. Dėlšito tąsymo į priešingas puses sudėtingas srautų tinklas bus tvarus tik gana siauramejo įvairovės ir tarpusavio susietumo lauke, vadinamajame gyvybingumo lange. Kitaipsakant, jei tos įvairovės ir tarpusavio susietumo bus per mažai, tinklas stagnuos, o jeijos bus per daug, subyrės. Šiandien mes esame linkę kurti monovaliutinę aplinką, todėl ji tampanestabilumo priežastimi. Galėtume sakyti, kad visas pasaulis yra užsikrėtęs doleriovirusu, pagrįstu ypatingu spekuliaciniu mechanizmu, kurį ilgą laiką draudė katalikybėir kitos religijos. Spekuliacinis mechanizmas rėmėsi prielaida, jog ištekliai yraneriboti. Ir tai buvo tiesa, kol neįsigalėjo globalizacija ir masinis efektyvumas permasto ekonomiją. Mes turime suprasti, kad žmonija pasiekė tokį raidos etapą, kaiankstesnė neribotų išteklių prielaida nustojo galioti. „Beveik visos ekonominės mintiessistemos remiasi nepaliaujamo ekonominio augimo prielaida. Tai būtų gražu irmalonu, jei gyventumėme neribotų išteklių planetoje. Deja, susiduriame su mažu, betįkyriu ir nepatogiu faktu, kad mūsų planeta ribota, baigtinė, ir kad joje - ne taip kaipekonomikos teorijoje - viską valdo fizinė ir biologinė realybė.“ - tvirtina George ‘asMonbiot. Gwendolyn Hallsmith, Bernard’as Lietaer savo knygoje „Turto kūrimas“(“Creating Wealth”) aprašo, kaip dabartiniame pasaulyje įsivyravęs tikėjimas, kadekonomikai reikia vienos valiutos monopolio ir kad bankų skolinti pinigai yravienintelis valiutos tipas, tinkamas šiuolaikinei ekonomikai, tikslingai veda mus ne tikprie bendrapasaulinės krizės, bet ir nuskurdinimo. Todėl jie tvirtina, kad mastoekonomijos nualintiems sektoriams, miestams, rajonams ir pan. reikia įsivestialternatyvines valiutas palaikančias jų ekonominę ekosistemą. Turime įsisąmoninti, kad yra du keliai. Vienas – suprasti gamtos dėsnius irdėti pastangas prie jų prisitaikyti. Galime vadinti jį daoistiniu keliu, nes šiosideologijos išpažinėjai tvirtina, kad mes turime būti sudedamoji gamtos dalis ir darytiviską, kad draugiškai ir pagarbiai sugyventume su gamta ir jos dėsniais. Kitas kelias -užsispyrus tikėti, kad teisinga valdžia išspręs problemas. Galima tai pavadintikonfucianistiniu keliu, aukštinusiu centralizuotą valdymą ir taisykles. Išminčius pasakytų, kad abi pusės savaip teisios – jų „tiesų“ sankirtos vietojeatsiranda „gyvybingumo langas“. Galėtume kaip pavyzdį paimti žmogaus sandarą: tai,kad galva valdo kūną, nereiškia, kad galvoje yra centrinis procesorius, iš eilėsduodantis ar vykdantis komandas. Smegenyse yra milijonai vienu metu veikiančiųprocesorių, vyksta lygiagretus informacijos apdorojimas. Kokia komanda busvykdoma pirma, priklauso nuo vidinių ir išorinių aplinkybių. Gyvybingumo langas -tai gyvas ir labai jautrus reiškinys, jį nuolat reikia „tiuninguoti“, kad mūsų visuomenėgebėtų prisitaikyti prie nepaliaujmai kintančios aplinkos. Yra vilties, kad galimavalingai prižiūrėti gyvybingumo langą. Arba tai už mus padarys griovėjas Šiva, įsukęssavo stichišką evoliucijos mechanizmą – krizėmis pakeisdamas pasauliokaleidoskopą, kaip kad ir būdavo iki šiol. Darius Radkevičius darius@versloknyguklubas.ltKnygos "Dievas, kvantine fizika, organizacijos struktura ir valdymo stilius" autorius 8

×